Pastaruoju metu sulaukiama nemažai paklausimų, kaip tvarkyti žaliąsias atliekas karantino laikotarpiu. Prie privačių namų gyventojų sukrautas atliekas anksčiau savo lėšomis išveždavo miesto seniūnijos darbininkai. Per karantiną to atsisakyta.
Geriausias sprendimas dabar – šakas, lapus, žolę, daržo atliekas kompostuoti.
Tai pataria ir Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės specialistai. Sklype ragina parinkti nuošalesnę vietą, bent 2–3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos.
Jei gyventojai neturi galimybių žaliųjų atliekų kompostuoti, jas ir karantino laikotarpiu gali pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, bet Aplinkos ministerija kviečia jomis naudotis tik esant būtinybei ir surinktas ar sugrėbtas atliekas palaikyti sklype, kol šalyje baigsis ekstremali padėtis.
Kai nėra galimybių žaliųjų atliekų kompostuoti ar kitaip panaudoti, jas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir kai toks deginimas neprieštarauja vietos savivaldybės patvirtintoms tvarkymo ir švaros taisyklėms. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, o, jį užbaigus, smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti vandeniu, smėliu ir pan.
Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, kurios yra arčiau kaip 50 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą nustatytose vietose). Taip pat draudžiama deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis.
Deginant surinktus augalus ar jų dalis (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą), pavyzdžiui, sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės liekanas, nukritusius lapus ar kitas nuokritas, nulūžusias ar nugenėtas šakas, sodininkystės ir želdynų priežiūros liekanas, privalu laikytis nustatytų taisyklių.
Aplinkos ministerija primena, kad už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus gresia administracinė atsakomybė: už pažeidimus deginant žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas bauda asmenims – nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų; už pažeidimus deginant ražienas, nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas) žoles, javus ir kitas žemės ūkio kultūras – bauda asmenims nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Įvertinama ir aplinkai padaryta žala. Už žolės deginimą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai.
