Orinta PLIUSNIENĖ,
Dovilė POVILAITYTĖ-RUZGIENĖ
Ukmergės globos centro socialinės darbuotojos
Inga – dukra, žmona, mama, aktyvi ir kūrybinga moteris, dar jaunystėje žinojusi, kad tikrai norės padėti užaugti vaikui, kuriam tuo metu reikės saugaus uosto.
Ji baigė mokslus, sukūrė šeimą, susilaukė vaikų ir niekaip negalėjo nustoti galvoti, kad gali padaryti daugiau – mylėti ir rūpintis ne tik savo vaikais, bet ir tais, kurie yra laikinai netekę biologinių tėvų globos.
2018 metais Inga baigė GIMK mokymus ir su šeima laukė, kada jų namuose bus apgyvendinti vaikai, kuriems reikia jų meilės, globos ir rūpesčio.
Budinti globotoja savo veiklą vykdo jau pusantrų metų. Per tą laiką šeimos namuose buvo apgyvendinta 10 įvairaus amžiaus (nuo 2,5 mėnesio iki 12 metų) laikinai tėvų globos netekusių vaikų.
Šiuo metu budinčios globotojos šeimos namuose apgyvendintas 11-as vaikas, kuriam reikia daug dėmesio, laiko ir meilės.
Ingos vyras yra jos gyvenimo ramstis, klausytojas, patarėjas, be kurio ji niekada nepriima sprendimų.
Pasak budinčios globotojos, jos biologiniai vaikai žino, kad bet kuriuo metu į šeimos namus gali atkeliauti vaikutis, kuriam reikia jų pagalbos. Savo vaikams moteris aiškina, kad vaikutis gyvena jų namuose, nes jo paties tėveliai serga ir jiems reikia pasveikti.
Budinčios globotojos teigimu, jos dvynukai visada laukia mažo berniuko ar didelės mergaitės.
Priduria, kad visada džiaugiasi, kai vaikai grįžta pas biologinius tėvus. Jos prižiūrimi vaikai visi grįžo į biologines šeimas. Prisimena pirmą kartą, kai riedėjo ašaros ir širdyje buvo tuštuma, kuomet pirmieji vaikai, pagyvenę jos namuose, grįžo į savo šeimą. Kiti kartai – lengvesni, bet visi jausmingi, ypač kai vaikai pabūna ilgesnį laiką.
Budinčio globotojo namuose laikinai tėvų globos netekęs vaikas gali būti apgyvendinamas iki metų, išimtiniais atvejais – ilgiau. Ingos namuose vaikai ilgiausiai gyveno 6 mėnesius.
Inga kartu su vyru neseniai dalyvavo TV3 laidoje „TV pagalba“, kur dalijosi patirtimi ir neslėpė savo išgyvenimų, patirčių ir džiaugsmo, kad užsiima veikla, įprasminančia jos siekius.
Budinti globotoja visada ryžtingai ir su dideliu noru priima vaikus į savo namus, jais rūpinasi, prižiūri, veža į susitikimus su biologiniais tėvais. Džiaugiasi, kad visų jos prižiūrimų vaikų biologiniai tėvai domėjosi vaikais ir siekė, kad jie sugrįžtų.
Moteris, savo šeimos namuose prižiūrinti laikinai tėvų globos netekusius vaikus, kartu su savo vyru dalinasi patirtimi, išgyvenimais ir sunkumais, taip siekdama padrąsinti kitus žmones suteikti saugų uostą ir padėti vaikams užaugti.
Neslepia – budinčios globotojos darbas kelia daug skirtingų emocijų, bet ji sau vis kartoja: „Toks yra darbas, reikia dirbti su savimi.“
Džiaugiamės, kad Ukmergės globos centras savo gretose turi tokias budinčias globotojas, kurios noriai atveria savo namų duris tėvų globos netekusiems vaikams bei noriai dalijasi savo gerąja patirtimi.
