Ugniagesių darbas – ne tik malšinti liepsnas ir apsaugoti žmones nuo kilusio gaisro. Jų kviečiamasi prireikus įvairių gelbėjimo darbų. Netgi ir tada, kai užpuola vabzdžiai, netikėtose situacijose atsiduria gyvūnai.
Pasak Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Dainiaus Vyšniausko, tarp dažniausiai pasitaikančių ugniagesių gelbėjimo darbų yra pagalba specialiosioms tarnyboms – medikams ir policijai.
„Tarp šių pagalbų yra labai didelis ryšys. Juk, pavyzdžiui, be policijos nei medikai, nei mes negalime patekti į būstą. Esant įtarimų, kad būste gali būti žmogus be sąmonės, duris išlaužti ir patekti į privačią nuosavybę galime tik dalyvaujant policijai“, – pasakojo viršininkas.
Jei žmogus pats įsileidžia į būstą ir medikams kartu su ugniagesiais tenka jam kuo nors padėti, tai jau – pagalba medikams. „Jiems ar policijai dažniausiai prireikia mūsų įrangos durims atidaryti ar kopėčių langui pasiekti ir fizinės jėgos – ligoniui išnešti“, – sako jis.
Reikia fizinės ištvermės
Teigia, kad sudėtingiausi gelbėjimo darbai ir yra tokiuose įvykiuose: „Jeigu jau esame kviečiami, vadinasi, avarijoje yra kažkas nukentėjęs, o dažnai ir prispaustas. Vienodų avarijų būna retai, kiekvienoje tenka spręsti vis kitokį gelbėjimo uždavinį. Vieną kartą automobilis būna ant ratų, kitą – ant stogo, trečią – griovyje ant stogo ir pusiau apsemtas, ketvirtą – pakibęs ant šlaito… Kiekvienu atveju reikia per kuo trumpesnį laiką kuo saugiau išvaduoti prispaustą žmogų ir perduoti medikams.“
Šie gelbėjimo darbai, sako, reikalauja itin daug fizinės ištvermės, nes tenka dirbti su sunkiais įrankiais, iškelti įvairaus svorio nukentėjusiuosius. O kas pagelbėja patiems ugniagesiams?
„Įvykiuose mus saugo medikai ir policija. Šiaip padėti mums dažniausiai neatsisako niekas. Kalbant apie psichologinę pagalbą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente jau kelinti metai dirba psichologai, kurie po sudėtingesnių įvykių atvyksta pasikalbėti su ugniagesiais gelbėtojais“, – pasakojo D. Vyšniauskas.
Prieš gamtą – bejėgiai
Anot jo, dažnai būna: žmogus, nežinodamas, kur kreiptis sudėtingesnėje, pavojaus turinčioje situacijoje, prašo ugniagesių pagalbos. Nors neretai tai nebūna jų kompetencijoje.
Pašnekovas prisimena: „Upėje buvo ledonešis ir paskambinęs telefonu žmogus liepė ugniagesiams važiuoti ir pjūklais pjaustyti ledus, kad šie nesitrankytų į tiltą ir jo nenugriautų. Žinoma, ugniagesiai to nedarė, nes prieš gamtą esame bejėgiai. Arba žmogui ištinsta pirštas ir žiedas jį užspaudžia, tuomet jis kreipiasi į mus ir mes savo priemonėmis, tokiomis kaip rankinis metalo pjūklas ar diskinis pjūklas, bandome jį nupjauti, pamerkę ranką į lėkštę su vandeniu.“
Termometrų nepriima
Žmonės vis dar įsivaizduoja, kad ugniagesiai gelbėtojai turi pasirūpinti ir tam tikrais daiktais, kad ir sudužusiais termometrais. „Nors jau kurį laiką juos – iki 2 vienetų – galima nemokamai priduoti į stambiagabaričių atliekų aikštelę, žmonės vis tiek juos neša į gaisrinę, nors mes neturime nei teisės, nei sąlygų jų imti. Paaiškiname žmogui, kaip elgtis, ir nukreipiame ten, kur reikia, – sakė D. Vyšniauskas. – Be sudužusių termometrų, į gaisrinę žmonės atneša ir kitų įdomių dalykų, tokių kaip pavojingos lempos, į sprogmenis panašūs daiktai, senos dujokaukės.“
Tiesa, teigia, sudužę termometrai jau – mažesnė problema, nes rinkoje juos baigia pakeisti elektroniniai. Tačiau jam sudužus gyventojai ir patys gali susitvarkyti. Tik esant didesniems gyvsidabrio išsiliejimams būtina kreiptis į skubios pagalbos centrą ir kviesti ugniagesius, kurie atvykę jį surinks ir atliks cheminį įvykio vietos valymą.
Kol mama rūkė…
„Taip pat esame kviečiami dėl įvairių smarvių laiptinėse, kai žmonės galvoja, kad kažkas kažką kenksmingo išpylė ir bando tyčia pakenkti. Nors dažniausiai būna, kad, tarkim, kaimynas dažo sienas, o kitam kaimynui jaučiasi smarvė“, – pasakoja Ukmergės PGT vadovas.
Sulaukiama ir vabzdžių išsigandusiųjų pagalbos šauksmo. „Širšių ir bičių pavojus – dažnas reiškinys, tačiau tai nėra ugniagesių gelbėtojų funkcija. Padėti vykstame tik į ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigas. Šiuo metu daugėja įmonių, kurios užsiima dezinfekcijos paslaugomis, tad gyventojams prireikus rekomenduojame kreiptis į jas“, – sakė jis.
„Dar turime įvairių buitinių pagalbos iškvietimų, susijusių tiek su vaikais ar suaugusiaisiais, tiek su gyvūnais, kai kažkuris iš jų įstringa tarp radiatorių, laiptinės turėklų ar kitoje vietoje ir mes padedame jam išsilaisvinti, – darbo kasdienybe dalijasi pareigūnas. – Būna, kad mamai išėjus parūkyti į balkoną vaikas užtrenkia jo duris, ir mama skambina mums, kad padėtume išeiti. Tėčiams kažkodėl taip nenutinka arba jie nedrįsta skambinti ir patys išlaužia duris.“
Dėl gyvūnų – kebli situacija
Gelbsti ugniagesiai ir į įvairias situacijas papuolusius gyvūnus. „Katinų gelbėjimas yra daug diskusijų visuomenėje keliantis dalykas, – pripažįsta pašnekovas, – tačiau juk ir tai būna susiję su, pavyzdžiui, šeimininko sveikata, pasitikėjimu savo valstybe. Kartą paskambino smarkiai susijaudinusi ir verkianti gyventoja. Ji labai išgyveno dėl į medžio viršūnę užlipusio naminio kačiuko, kurį atvykę mes nukėlėme. Iki tol ji bandė pagalbos ieškoti visur kitur, tačiau susidūrė su įstaigų ir žmonių abejingumu.“
Anot jo, gyvūnų gelbėjimą reglamentuoja tam tikra tvarka: „Prireikus žmogus pirma turi kreiptis į gyvūnus globojančią įstaigą. Tik jiems atvykus ir įvertinus, kad jie pagalbos suteikti turimomis priemonėmis negali, ta gyvūnų globos įstaiga turi kreiptis pagalbos į mus. Ši sistema atsirado dėl to, kad anksčiau atvykę ir išgelbėję gyvūną ugniagesiai neturėdavo kur jo padėti, jei šalia nebūdavo šeimininko, o gyvūnai būdavo ne tik sveiki, bet ir sužeisti. Tad kartais susidaro kebli situacija – gyvūnų globos įstaigos nedelsiant atvykti negali arba neturi resursų, o ugniagesiai be jų irgi negali važiuoti, tad ir tupi katinas tris paras medyje. Beglobių gyvūnų priežiūra yra visos Lietuvos problema, kurią turėtų spręsti valstybė ar savivaldybės.“
Ugniagesių pagalbos, sako jis, prireikia ir tada, kai šunys įkrinta į šulinius, gyvuliai įstringa pelkėtose pievose, grioviuose, paukščiai įsipainioja į tvoras, augintiniai įstringa ventiliacijos angose.
Ar pasitaiko nepagrįstų skambučių? „Melagingi iškvietimai nėra dažnas reiškinys, nes Ukmergė nėra didelis miestas ir kaltininką čia surasti nesunku. O jam vėliau tenka apmokėti visų specialiųjų tarnybų atvykimo sąnaudas ir dar mokėti baudą“, – sakė pareigūnas.