Senėjimo procesui įtakos turi daugybė veiksnių, tačiau nūdienos mokslas ypač atidžiai stebi oksidacinį stresą, kuris įvardijamas kaip biocheminis pusiausvyros sutrikimas.
Kiekvieno asmens senėjimo sparta priklauso nuo įvairiausių veiksnių, pavyzdžiui, genų, gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo ir mitybos. Tačiau mūsų mityboje yra mikroelementas, kuriuo mokslininkai vis labiau žavisi. Tai – selenas. Pakankamas jo kiekis organizme reikalingas tam, kad tinkamai veiktų įvairūs mūsų kūno apsaugos ir „remonto“ mechanizmai, o viena iš gyvybiškai svarbių seleno savybių – gebėjimas apsaugoti mus nuo reiškinio, vadinamo oksidaciniu stresu.
Neseniai paskelbtame moksliniame darbe „Seleno kiekis pagyvenusių žmonių organizme: ilgaamžiškumas ir senatvinės ligos“ airių, prancūzų ir belgų tyrėjai atkreipė dėmesį būtent į seleną. Straipsnyje, kurį pernai išspausdino „Current Pharmaceutical Design“, aprašoma, kaip selenas padeda įvairiems nuo jo priklausomiems enzimams apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso keliamų pavojų.
Oksidacinis stresas yra būsena, kai organizmą užvaldo pernelyg daug potencialiai kenksmingų audinius „ėdančių“ laisvųjų molekulių, kurios gali sunaikinti sveikąsias ląsteles ir pabloginti fizinę organizmo būklę.
Laisvieji radikalai yra įprastas šalutinis ląstelių energijos apykaitos produktas – kažkas panašaus į automobilio išmetamąsias dujas. Paprastai organizmas sugeba su jais susitvarkyti, nepatirdamas žalos. Šį darbą atlieka mūsų kūne veikiantys apsaugos mechanizmai.
Vis dėlto, žmogui senstant, šių mechanizmų veikla pablogėja ir sulėtėja, todėl, jei kraujyje yra per mažai seleno, kuris „aprūpina degalais“ apsauginius seleno proteinus, jie gali nepajėgti atlikti savo užduoties.
Ypač svarbu tai, kad didžiojoje Europos dalyje seleno kiekis maiste yra mažesnis negu kitose pasaulio vietose.
Europoje žemdirbystei naudojamame dirvožemyje jau ir taip trūksta seleno, o dėl šiuolaikinių ūkininkavimo metodų maisto medžiagos dar labiau išplaunamos iš dirvožemio, tad seleno kiekis javuose ir visuose kituose mitybos grandinės elementuose nėra toks didelis, koks turėtų būti. Vienas iš būdų seleno stokai kompensuoti yra papildų vartojimas.
Vidutinis europietis su subalansuotu maistu kasdien gauna 40–50 mikrogramų seleno. Vis dėlto, švedams atlikus tyrimą su sveikais vyresnio amžiaus vyrais bei moterimis, nustatyta, kad verta jo suvartoti kur kas daugiau.
Tyrime dalyvavo 443 savanoriai. Mokslininkai atsitiktine tvarka suskirstė juos į grupes, kurios turėjo kasdien vartoti 200 mikrogramų seleno ir 200 mg kofermento Q10 arba atitinkamą kiekį placebo.
Tyrimo dalyviai paskirtus preparatus vartojo penkerius metus. Tuomet mokslininkai aiškiai pamatė tų dviejų grupių tiriamųjų skirtumus. Aktyvaus gydymo grupės dalyvių gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo, o tai leidžia manyti, kad selenas yra itin svarbus elementas palaikyti gerą vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, kadangi šiai maistinei medžiagai būdingos dvi esminės savybės: apsauga nuo oksidacinio streso ir pagalba stiprinant imunitetą.
Daugiau informacijos www.pharmanord.lt
