Ką daryti gyventojams, kenčiantiems nuo neprognozuojamų kaimynų? Tokiomis istorijomis besidalijantys ukmergiškiai sako gyvenantys su baime. Pagalbos tokiais atvejais raginama kreiptis ne tik į policiją, bet ir medikus.
„Ukmergės žinių“ skaitytoja iš Dukstynos mikrorajono guodėsi dėl vieno kaimynystėje gyvenančio asmens elgesio.
„Turime čia mes tokią vieną labai agresyvią gyventoją, – pasakojo moteris. – Ji nuolatos rėkauja, visus aplinkinius įžeidinėja, puldinėja žmones iš niekur nieko – vos ne iki muštynių. Mes jos tikrai labai bijome, nes pro ją neįmanoma praeiti. Čia gyvenantys žmonės daugiausia – pensininkai, ramūs, o ji visus puola, koneveikia. Sykį ant manęs autobuse pradėjo baisiai rėkti – juk gėda ir prieš kitus žmones. Ir nuotaika, ir nervai būna sugadinti.“
Gyventoja sako neišmananti, kur kreiptis pagalbos: „Tas žmogus – neprognozuojamas, nežinia, ką gali padaryti. Kodėl tokio asmens niekas netvarko – medikai ar policija? Juk jis turi būti kažkur gydomas.“
Gydomas priverstinai
„Jeigu yra paciento agresija, bet kuris pilietis gali kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokiais atvejais kartu vyksta policija ir asmuo vežamas į gydymo įstaigą“, – teigia VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Gitana Čepienė. Šiai įstaigai priklauso Vytauto g. 75A įsikūręs Psichiatrijos dienos centras.
„Stacionarios gydymo įstaigos gydytojų konsiliumas kreipiasi į teismą leidimui gydyti priverstinai“, – aiškino ji. Šios sąlygos yra apibrėžtos Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme.
Psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
Sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas pacientas, gydytojas psichiatras arba vaikų ir paauglių psichiatras.
Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis. Jeigu pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus ir dėl to nepavyksta gauti sutikimo, jis nustatyta tvarka gali būti priverstinai gydomas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas.
Sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas įstaigos administracijos darbuotojas.
Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl gydymo pratęsimo, gali priimti tokį sprendimą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ar gydymo pradžios.
Kai sprendžiami tokie klausimai, jeigu pacientas neturi pasirinkęs savo advokato, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos pacientui suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Gali kreiptis pats
Į Psichiatrijos dienos centrą, pasakojo G. Čepienė, gali kreiptis visi pacientai, kurie prisirašę prie Ukmergės PSPC ar prie Ukmergės PSPC gydytojo psichiatro. „Būtinajai pagalbai gali kreiptis visi Lietuvos gyventojai, – sako ji. – Jei kreipiamasi planiniam gydymui, registracija išankstinė, jei skubus atvejis – tą pačią dieną. Siuntimas nereikalingas, žmogus gali kreiptis pats.“
Šiame centre suteikiama gydytojo psichiatro, vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija ir gydymas, psichologo konsultacija. „Gydymą skiria gydytojas pagal indikacijas, o priverstinai žmogus gali būti gydomas tik su teismo sprendimu“, – sakė medikė.
Panašūs kaip mūsų skaitytojos skundai apie agresyvius gyventojus pasiekia ir policiją. „Galime patarti, kad nukentėję nuo šios moters užgauliojimų ir keiksmų asmenys gali kreiptis su pareiškimu į policiją“, – sakė rajono policijos komisariato atstovė spaudai Asta Krogertienė.
Jei nėra kas rūpinasi
Kaip panašiais atvejais elgtis, pataria ir Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vyr. specialistė Marija Oleškevičienė.
„Jei pastebima padidėjusi psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio žmogaus agresija, aplinkiniai turėtų nedelsiant kreiptis į policiją arba kviesti greitąją pagalbą. Ji turi pacientą pristatyti į gydymo įstaigą, – aiškino ji. – Jei dėl priverstinės hospitalizacijos ar priverstinio gydymo sprendimą priima teismas, tuomet pacientą į gydymo įstaigą turi pristatyti policija, prireikus dalyvaujant greitosios medicinos pagalbos specialistui.“
Anot specialistės, jei psichikos sutrikimų turintis žmogus niekam grėsmės nekelia, tačiau nėra, kas juo rūpinasi, pagalbą gali suteikti psichikos sveikatos centro, prie kurio žmogus prisirašęs, darbuotojai.
