Šildymo sezoną pradėjo pasiruošusi

Autorius Ukmergės žinios
Šildymo sezoną pradėjo pasiruošusi / Gedimino Nemunaičio nuotr. UAB „Ukmergės šiluma“ kainos vartotojams mažėja.

Įmonės UAB „Ukmergės šiluma“ investicijos nukreiptos tinkama linkme, šildymo kaina vartotojams mažėja, mažėja ir patiriami šilumos nuostoliai, o ateityje laukia naujos užduotys, darbai ir iššūkiai.

Šios ir kitos temos liestos UAB „Ukmergės šiluma“ vykusio išvažiuojamojo savivaldybės ūkio komiteto posėdžio metu.

Susitikime, kuriame dalyvavo minėto komiteto nariai ir rajono vadovai, „Ukmergės šilumos“ direktorius Vydas Paknys pristatė veiklos apžvalgą, o pavaduotojas Raimondas Kaselis informavo apie pasiruošimą šildymo sezonui.

Kaina mažėja

V.Paknys pastebėjo, kad šiemet rugsėjo 24 d. paskelbto šildymo sezono pradžia Ukmergėje bus palankesnė vartotojams dėl sumažėjusios šilumos kainos. Jos dydį lėmė pigesnės šilumos gamybai naudojamo biokuro ir gamtinių dujų kainos.

Pasak direktoriaus, kuro biržoje pavyko pigiai įsigyti biokuro, taip pat sumažėjo gamtinių dujų kaina.

Didžiausia šilumos vidutinė metinė kaina buvo 2013 m. – 7,82 ct už kWh (be PVM), kasmet ji mažėja.

Prognozuojama šiemet vidutinė metinė kaina nukris iki 5,69 ct už kWh (be PVM).

Rugsėjo mėnesį ji buvo 5,13 ct už kWh (be PVM) – pati mažiausia per UAB „Ukmergės šiluma“ veiklos laikotarpį.

„Ukmergės šilumos“ vartotojų per dešimtmetį gaunamos sąskaitos už šilumos energiją sumažėjo labai ženkliai, tai kuro kainų pokyčių įtaka bei rajono savivaldybės ir įmonės teisingų sprendimų ir įgyvendintų efektyvių investicijų rezultatas“, – sako V. Paknys.

Investicijos

Praėjusiais ir šiais metais įmonėje atliktos svarbios investicijos.

Tarp jų – Šventupės katilinės modernizavimas, RK-1 ir RK-2 katilinėse įrengti dyzeliniai generatoriai, atliktas RK-1 katilinės mūrinio dūmtraukio kapitalinis remontas.

Pernai pabaigtas Šventupės šilumos tinklų modernizacijos projektas – gyvenvietėje pakeisti visi šilumos tinklai.

Taip pat atlikti informacinių technologijų sistemos kibernetinio saugumo priemonių įdiegimo darbai.

Šiemet investicijų suma sieks apie 400 tūkst. Eur.

„Esame numatę iki 2023 m. atnaujinti iki 80 proc. šilumos tinklų. Šiuo metu atnaujinta apie 65 proc.

Metų pradžioje teikėme paraišką Linų gatvės šilumos tinklų rekonstrukcijos finansavimui gauti. Mūsų projektas praėjo atranką, tačiau dėl lėšų stygiaus finansavimas nebuvo skirtas. Jis įtrauktas į rezervinių projektų sąrašą ir atsiradus papildomam ES finansavimui gali būti skirta parama“, – pasakojo V. Paknys.

Pasak jo, šiuo metu prioritetiniai yra RK-2 katilinės Klaipėdos gatvėje modernizavimo darbai siekiant efektyvinti šilumos gamybos procesą ne šildymo sezono metu bei užtikrinti patikimą katilinės darbą žiemą.

Parengtas šildymo sezonui

Įmonės direktoriaus pavaduotojas R. Kaselis informavo, jog UAB „Ukmergės šiluma“ valdomas šilumos ūkis visiškai paruoštas naujajam šildymo sezonui.

Pasiruošimo metu išbandyta 48 km šilumos tiekimo vamzdynų, atlikti profilaktiniai ir remonto darbai 18-oje katilinių, sukauptos privalomos rezervinio kuro atsargos.

Visiškai suformuotas ir atestuotas gamybinis katilinių ir šilumos tiekimo tinklų priežiūros personalas.

Trumpins stabdymo laikotarpį

UAB „Ukmergės šiluma“ pasibaigus šildymo sezonui privalo atlikti vamzdynų bei katilinių profilaktiką ir remontus – pasiruošti naujam šildymo sezonui. Nuo gegužės iki rugsėjo šilumos tinklų atstovai tikrina vamzdynų bei katilinių būklę, vykdo suplanuotus remonto darbus.

Šilumos tinklų būklė tikrinama atliekant hidraulinius bandymus. Tai patikimiausias būdas aptikti vamzdynų įtrūkimus, pralaidumą, deformacijas. Tokie defektai lemia nekokybišką ir nepatikimą šilumos tiekimą bei perdavimo nuostolius tinkluose.

Ištikus avarinei situacijai šaltuoju laikotarpiu, šilumos tiekimą tektų visiškai nutraukti, o tai sukeltų daug didesnių nepatogumų negu trumpalaikis karšto vandens nebuvimas šiltuoju metų laiku.

Mūsų šilumos ūkis pagal su savivaldybe kasmet suderintą grafiką žiemai ruošiamas atskirų katilinių zonomis, kadangi jos nėra sužiedintos, t. y. nėra galimybės tiekti šilumos energiją iš vienos katilinės zonos į kitą.

Karšto vandens tiekimo stabdymo laikotarpis vienos katilinės zonai yra 13–14 dienų. Vartotojai tuo metu patiria diskomfortą ir norėtų, kad be karšto vandens reikėtų būti trumpiau.

„Svarstome galimybę peržiūrėti pasiruošimo žiemai procesus ir planuojame sutrumpinti katilinių stabdymo laikotarpį. Optimizavę pajėgumus stabdymo laikotarpį planuojame sutrumpinti 3–4 dienomis.

Dėsime pastangas, kad sutrumpinus laikotarpį pasiruošimo žiemai kokybė nenukentėtų, o vartotojai būtų patenkinti teigiamu pokyčiu bei mūsų paslaugomis“, – pasakojo V. Paknys.

ES fondų parama

Pagal ES struktūrinių fondų 2014–2020 m. programą „Ukmergės šiluma“ sulaukė finansavimo biokuro katilo įrengimui RK-1 katilinėje bei gavo finansavimą dviem šilumos tinklų modernizacijos projektams – Pivonijos mikrorajono magistraliniams ir visiems Šventupės gyvenvietės vamzdynams pakeisti.

Ateityje įmonė sieks gauti ES finansavimą pagal numatomas priemones, susijusias su alternatyvių AEI gamybos šaltinių diegimu ir išmaniosios apskaitos diegimu CŠT sistemose.

Nuostoliai tinkluose

Išvažiuojamojo posėdžio dalyviai informuoti, kad dėl šilumos tinklų atnaujinimo sistemingai mažėja šilumos nuostoliai. Skirtumas tarp pagamintos ir realizuotos šilumos pernai sudarė 13,8 proc., šiemet prognozuojama 12,4 proc, t. y. 967 MWh, mažesni šilumos nuostoliai.

Ilgus metus šilumos nuostoliai Šventupėje siekė virš 30 proc. patiekto į tinklą šilumos kiekio. Pernai pakeitus visus (2 km) Šventupės šilumos tinklų vamzdynus jau matomi rezultatai – nuostoliai tinkluose sumažėjo 50 ir daugiau procentų.

Susiduria su iššūkiais

„Ukmergės šiluma“ susiduria ir su iššūkiais. Tarp jų – realizuojamo šilumos kiekio mažėjimas.

Parduodamas šilumos kiekis tiesiogiai priklauso nuo oro temperatūros, o žiemoms šiltėjant jis mažėja. Pasaulyje klimatui šylant ši tendencija juntama ir Lietuvoje, o ateityje tai dar labiau paveiks šilumos tiekimo įmonių veiklą.

Atliekama daugiabučių namų ir visuomeninių pastatų renovacija taip pat turi įtakos įmonės veiklos rezultatams.

Pastaraisiais metais šilumos energijos realizacijos mažėjimas dėl pastatų renovacijos yra kompensuojamas kasmet vis efektyviau valdant įmonės šilumos ūkį. Tačiau netolimoje ateityje reikės ieškoti kitų sprendimų.

Ženkliai sumažėjus parduodamam šilumos kiekiui, įmonei sunkiau užsitikrinti būtinų pajamų.

Įmonė visą energijos gamybai naudojamą biokurą privalo įsigyti biokuro biržoje „Baltpool“. Manoma, kad pakankamai greitai bus privaloma ir dujas pirkti biržoje, kur už jas atsiskaitoma į priekį.

Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, įmonė į šilumos tarifą negali įtraukti jokių su šilumos punktais susijusių sąnaudų, nors įmonė yra šio turto savininkė. Šilumos punktų eksploatacijos sąnaudos kasmet didėja, o jų remonto ir eksploatacijos sąnaudos nėra  padengiamos – tai įmonės nuostolis.

Įmonė skaičiuodama ir VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ) nustatydama šilumos kainas vadovaujasi Šilumos kainų nustatymo metodika. Paskutinė metodikos redakcija yra itin sudėtinga bei nepalanki šilumos tiekimo įmonėms. Į šilumos tarifą neleidžiamos įtraukti bankų paskolų palūkanos, beviltiškos skolos,  dalis darbo užmokesčio sąnaudų ir pan. Šios sąnaudos yra dengiamos iš įmonės veiklos pelno, kurio dydis taip pat yra ribojamas metodikos reikalavimais.

Ypatingu tarp visų iššūkių įvardijamas savivaldybės ir įmonės ginčas su buvusiu šilumos ūkio nuomininku UAB „Miesto energija“.

„Užtikrinti patikimą šilumos ir karšto vandens gamybą bei tiekimą,  mažinti nuostolius, užtikrinti įmonės finansinį pajėgumą, didinti šilumos gamybos efektyvumą, šilumos energiją vartotojoms tiekti mažiausiomis sąnaudomis“, – pagrindinius įmonės siekius įvardijo V. Paknys.

Užs. Nr. 721

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *