Kai kurie ukmergiškių mokami mokesčiai keliauja ne tik į savivaldybės, bet ir į valstybės biudžetą. Vienas tokių – mokestis už aplinkos teršimą, privalomas kai kuriems gyventojams ir įmonėms.
Šis mokestis mokamas vadovaujantis LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu. Jo paskirtis – skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų. Taip pat – iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.
Mokesčio objektas – išmetami į aplinką neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką fizikiniai, biologiniai ir cheminiai teršalai. Tarp jų – sieros dioksidas, azotas, fosforas, sulfatas, chloridas bei kitos medžiagos.
Iš stacionarių taršos šaltinių jis mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį.
Moka teršėjai
Pasak savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos poskyrio vedėjos Vilijos Grabauskienės, už taršą iš stacionarių šaltinių moka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą. Šiuose dokumentuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai.
Mokestį moka teršiantieji aplinką iš ūkinei komercinei veiklai naudojamų tokių objektų.
Mokėti turi ir gaminių, pakuočių gamintojai, importuotojai bei sąvartynų operatoriai už teršimą sąvartynuose šalinamomis atliekomis.
Patys mokėtojai yra atsakingi už teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų apskaitos tvarkymą. Duomenis jie pateikia mokesčio deklaracijoje.
Ir sąvartynams, ir lėktuvams
Anot vedėjos, tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai. Vyriausybė nustato įkainius už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių vienai tonai sunaudotų degalų, o, pavyzdžiui, lėktuvams – pakilimo ir nusileidimo ciklui.
Mokestis už taršą, išskyrus mokestį už tai sąvartyne šalinamomis atliekomis ir gaminių ar pakuotės atliekomis, yra atitinkamai paskirstomas. 30 proc. mokama į valstybės biudžetą. 70 proc. mokama į savivaldybės, kurios teritorijoje yra taršos objektas, biudžetą. Šios lėšos naudojamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatytoms priemonėms finansuoti.
Didesnio tarifo mokestis už aplinkos teršimą, kai jis taikomas už nuslėptą teršalų, sunaudotų degalų, sąvartyne pašalintų atliekų kiekį ar už normatyvus viršijančius kiekius, mokamas arba išieškomas iš pažeidėjo į valstybės biudžetą.
Administruoja inspekcija
Ukmergės rajono savivaldybė gauna įmokas į savivaldybės biudžetą. „Viską, kas susiję su šiuo mokesčiu, administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Mes net neturime duomenų, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys jį moka“, – sakė V. Grabauskienė.
Šiemet buvo deklaruoti 2018 metų mokesčiai. Informaciją apie Ukmergės rajono savivaldybėje registruotus tokius mokesčius pateikė VMI Mokestinių prievolių departamento vyresn. patarėja Inga Gedminienė.
Pernai susidariusio mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių bendra suma – 50 339 Eur (didžiausia deklaruota suma – 5 127 Eur). Iš stacionarių taršos šaltinių – 12 158 Eur (didžiausia deklaruota suma – 8 170 Eur).
Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis suma – 146 Eur (didžiausia deklaruota – 100 Eur). Mokesčio už taršą apmokestinamosios pakuotės atliekomis suma – 18 353 Eur (didžiausia deklaruota – 5 894 Eur).
Savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos poskyrio vedėja V. Grabauskienė taip pat pasakojo, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Jis sumokamas ir deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų vasario 15 d. teritorinei mokesčių inspekcijai.
Teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų apskaitą kontroliuoja ir mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą tikrina Aplinkos ministerija.
