Minint Lietuvos žydų genocido aukų dieną visoje Lietuvoje skaitomi Holokausto aukų vardai.
Pilietinė iniciatyva „Vardai“ kviečia prisiminti žiauriai sunaikintus Lietuvos gyventojus ištariant konkrečioje vietovėje gyvenusių žmonių vardus ir pavardes.
Šie skaitymai viešose miestų ir miestelių vietose vyksta jau devintus metus, Ukmergėje – ketvirtą kartą.
Šiemet aukų vardai mūsų mieste garsiai skaityti Vienuolyno gatvėje prie Sporto centro – kadaise buvusios Ukmergės didžiosios sinagogos pastato.
Į šiuos skaitymus kasmet ukmergiškius sukviečia Jurga Jackevičiūtė, kuri dirba Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje.
Ji sako, kad būtent toks Holokausto aukų prisiminimas padeda labai asmeniškai pajusti tragedijos mastą. „Kai garsiai ištari žmogaus vardą, nebegali apsimesti, kad jis negyveno. Tada statistika, jog Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinta 90 procentų iš 220 tūkstančių Lietuvoje gyvenusių žydų, pradeda reikšti ne tik skaičius.“
Sąrašus žydų tautybės žmonių, kurie vėliau buvo pasmerkti mirčiai, sudarė nacių pakalikai. Sąrašai išliko archyvuose. Dokumentai, kuriais remiasi skaitymai Ukmergėje, yra iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.
Jie publikuoti ir Neringos Latvytės-Gustaitienės 2012 metais išleistoje knygoje „Holokaustas Ukmergėje“.
UŽ inf.
***
Antrojo pasaulinio karo metais užpuolus nacistinei Vokietijai nuo 1940 m. birželio iki gruodžio buvo išžudyta kone visa Lietuvos žydų bendruomenė – daugiau kaip 170 000 žydų.
Iki Antrojo pasaulinio karo žydai sudarė net 30 proc. visų Ukmergės miesto gyventojų, visi jie (mažiausiai apie 6 358) kartu su aplinkinių miestelių žydais buvo nužudyti Pivonijos miške.
***
Žydai buvo suimami apkaltinus palankumu sovietinei valdžiai, nors tarp suimtųjų buvo ir mažamečių vaikų.
***
1941 m. liepos 23 d. policijos vadas Ukmergės apskrities viršininko vardu paskelbė nurodymą, kad visiems žydams privaloma nešioti Dovydo žvaigždę tiek Ukmergės mieste, tiek apskrityje, nepaisant lyties ir amžiaus skirtumo.
1941 m. liepos mėn. Ukmergės karo komendantas išleido įsakymą dėl žydų persikėlimo į Užupį. Žydai per 24 val. turėjo palikti savo namus bei persikelti į geto teritoriją kitoje Šventosios upės pusėje. Skelbimai apie persikėlimą, atspausdinti spausdinimo mašinėle lietuvių kalba, buvo iškabinti visame mieste ant tvorų ir elektros stulpų. Į Ukmergės žydų getą daugiausia pateko Ukmergės miesto gyventojų. Nors getas Užupyje nebuvo aptvertas, tačiau jo teritoriją atidžiai saugojo policininkai.
***
Suimti žydai iš kitų apskrities gyvenviečių buvo vežami į miesto kalėjimą. Šie suėmimai prasidėjo pačią pirmąją karo dieną ir tęsėsi iki pat paskutinės masinio naikinimo akcijos momento.
1941 metų rugsėjo 5 d. įvyko paskutinė masinė žydų naikinimo akcija. Į žudynių vietą aukos paprastai buvo atvaromos ar atvežamos iš miesto kalėjimo arba iš Vaitkuškio dvaro sodybos.
***
Apie žydų padėtį mieste 1941 m. rugsėjo 5 d. laikraštis „Naujoji Lietuva“ rašė: „Žydų klausimas Ukmergėje sutvarkytas labai gerai ir greitai. Viso miesto ir kai kurių apylinkės miestelių žydai apgyvendinti vienoje vietoje.“
***
Žudynėse dalyvavo J. Hamano „skrajojantis būrys“, Ukmergės, aplinkinių miestelių pagalbinės policijos policininkai. Pivonijos šile, apie 4 000 kv. metrų masinių žudynių teritorijoje, galėjo būti nužudyta daugiau kaip 10 000 žmonių.
