Iš Ukmergės kilęs žinomas saksofonininkas Vykintas Čivas (24 m.) savo gyvenimą sieja ne vien tik su muzika.
Svetur siekiantis visai kitų žinių, rugsėjį jis pradėjo antrą studijų kursą.
Ukmergėje Vykintas baigė Antano Smetonos gimnaziją. Dabar gyvena ir studijuoja technologijų universitete Nyderlandų mieste Delfte.
Ukmergiškio studijos – tai kompiuterių mokslas ir inžinerija. „Tai yra bakalauro dieninės studijos anglų kalba, – sako jis. – Su manimi taip pat studijuoja nemažai lietuvių, visi jie, kiek žinau, – iš Vilniaus.“
Delfto universitetas, pasakojo Vykintas, yra tarp 50 geriausių pasaulio universitetų: „Todėl sau kartelę užsibrėžiau nemažą. Dėstytojai labai atsakingai dirba savo darbą ir ruošiasi paskaitoms, kviečia į jas dirbančius šioje sferoje žmones. Teko dalyvauti įvairių kompiuterinių technologijų kompanijų prezentacijose apie industriją. Patys dėstytojai yra gerai žinomi tyrėjai, dažnai važiuoja į konferencijas. Studentai ir jų laikas yra labai gerbiami, o mokymo kokybė tikrai viršija studijų kainą, kuri yra 2 000 eurų per metus.“
Studentai, anot ukmergiškio, turi daug galimybių gauti pagalbą ruošiantis paskaitoms ir egzaminams. „Iš jų tikimasi taip pat labai daug: kartais universiteto agituojama 40 valandų studijavimo savaitė patampa 80-ies, nes kai kurie kursai reikalauja labai didelio indėlio“, – teigia pašnekovas.
Laisvė – ne anarchija
Jis pasakojo į Nyderlandus atvažiavęs gyventi atsitiktinai: „Apie šalį tada žinojau mažai. Dabar, pragyvenus čia dvejus metus, pradedu suprasti, koks laisvas gali būti žmogus. Gal kai kuriems „laisvė“ gali asocijuotis su anarchija ir darymu ką nori. Nyderlanduose taip nėra. Laisvė čia reiškia laisvą įvairios nuomonės reiškimą, nebijojimą priimti kritikos, požiūrio keitimą, visapusišką domėjimąsi pasauliu, nebijojimą prabilti skaudžiomis temomis, jausmų reiškimą.“
Ukmergiškiui tenka bendrauti su kitais šioje šalyje gyvenusiais lietuviais. Pastarieji, anot jo, tikina pasiilgstantys Nyderlandų ramybės, švaros, tvarkos, laimingų ir laisvų veidų. „Užsieniečiai juokauja, kad olandai turi tik du dalykus, dėl kurių burba, tai – blogas oras ir vėluojantys traukiniai“, – šypsosi jis.
Stebina požiūris
Grįžusieji iš Olandijos pasakoja, kad ši šalis neatsiejama nuo „žolės“. Kokia paties Vykinto nuomonė?
„Jos rūkymas – daugiau turistų užsiėmimas, – pastebi jis. – „Žolė“ yra psichotropinė medžiaga. Lietuvoje, pavyzdžiui, žmonės galvoja, kad „žolė“ yra narkotikas, bet pamiršta, kad alkoholis – taip pat. Yra begalė straipsnių su moksliniais įrodymais: daug žmonių mirčių įvyksta perdozavus alkoholio, o nuo „žolės“ perdozavimo statistiškai miršta beveik nulis žmonių.“
„Žmonėms, turbūt ir valdžiai, trūksta noro įgauti daugiau žinių apie marihuanos vartojimą ir poveikį ir palyginti juos su dabartinėmis legaliomis svaiginimosi priemonėmis. Tai ir lemia visuomenės nusistatymą prieš šį svaigalą: nenoras diskutuoti, keisti požiūrį, domėtis ir mokytis iš pasaulio. Čia būtų dar vienas Lietuvos ir Nyderlandų laisvės skirtumas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Lietuvoje nebepritampa
Vykintas sako gyvendamas ir mokydamasis svetur neturintis daug laisvo laiko. O kai jo būna, mėgsta keliauti. „Tvarkaraštis labai įtemptas, todėl bent jau dabar išvažiuoti ilgesnėms kelionėms galiu tik vasarą. Per mokslo metus organizuoju trumpas išvykas į vietoves netoli Nyderlandų. Dar mėgstu skaityti, muzikuoti“, – pasakojo jis.
Vykintas – profesionalus saksofonininkas, Didžiojoje Britanijoje baigęs Mančesterio karališkąjį Šiaurės muzikos koledžą. Mokėsi įvairių stilių muzikos, grojo su koledžo pučiamųjų, simfoniniu ir kitais orkestrais. Dalyvavo pasauliniame saksofonininkų kongrese Strasbūre Prancūzijoje. Yra įvairių konkursų dalyvis, muzikuoja projektuose.
Į Ukmergę porą kartų per metus grįžta aplankyti tėvelių Gintaro ir Miglės, draugų. „Gyvenimas Vakarų Europoje ir kelionės keičia mane, nebepritampu prie lietuviško mentaliteto, – neslepia ukmergiškis. – Lietuvoje vis dar yra nepažabotų socialinių problemų, tokių kaip rasizmas, homofobija, psichologinės ligos. Ypač mažai dėmesio skiriama mažesnių miestų raidai ir jų gyventojų švietimui. Neatmetu naivios minties, kad galbūt kažkada man kils idėjų ir galėsiu prisidėti prie gyvenimo Lietuvoje gerinimo.“
