Kai vaikams šeimose dėl tėvų elgesio kyla pavojus, jiems ieškoma saugesnės vietos. Atžalų netekę gimdytojai nepaliekami likimo valiai – jiems skubama padėti. Tačiau kai kuriems nereikalinga nei pagalba, nei jų vaikai…
Savivaldybėse pagalbą šeimoms teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos. Ukmergės rajoną kuruojančioje tokioje komandoje – socialinė darbuotoja Eva Masevičienė, psichologė Olga Leikina ir priklausomybės ligų specialistas Virgilijus Auga.
Komanda dirbti pradėjo prieš metus – nuo tada, kai šalyje buvo pertvarkyta vaiko teisių apsaugos sistema. Specialistai dirba su tomis šeimomis, kurių vaikams buvo nustatytas antrasis – aukščiausias – grėsmės lygis. Tai reiškia, kad manoma, jog vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei yra kilusi grėsmė.
Antrąjį grėsmės lygį nustato ir vaiką iš atstovų pagal įstatymą ar nesaugios aplinkos paima Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai. Kai vaikas paimamas iš tėvų ar globėjų, kreipiamasi į teismą dėl leidimo gavimo. Tuomet šeimai pradedama teikti intensyvi pagalba.
Pirmiausia su ja dirba mobilioji komanda. Vadovaujantis nustatyta tvarka, jos darbo su šeima terminas – 14 kalendorinių dienų.
Per tą laiką, pasakojo specialistai, į šeimą gali būti vykstama tris, keturis ar daugiau kartų. Vėliau darbas su šeimomis perduodamas savivaldybėse dirbantiems atvejo vadybininkams, pasitelkiami įvairių sričių specialistai.
Komandos nariai pasakojo, kad iš tėvų paimti vaikai būna apgyvendinami pas senelius ar kitus giminaičius, globėjus. Kai nėra nei vienų, nei kitų – globos namuose. Kai kada vaikai patys paskambina vaiko teisių specialistams ir prašo juos paimti iš namų, nes kelias dienas yra nemaitinami, neturi jokios aprangos… Būna, kad vaikai grasina tėvams: kol nepasitaisysi – namo negrįšiu.
Bėda – ne tik svaigalai
Ši mobilioji komanda kuruoja 7 savivaldybes. Jos teigimu, yra kelios, kuriose – daugiausia probleminių šeimų, o Ukmergė – viena iš tokių. Dažniausios problemos – alkoholis, kartu su juo – ir smurtas, vaikų nepriežiūra. Nesaugi aplinka vaikui gali būti nustatyta ir tada, kai, pavyzdžiui, tėvai ar vienas jų išvyksta į užsienį, bet neįteisina išvažiavimo. Todėl vaikas yra paliktas be teisėto atstovo.
„Mūsų komandos tikslas – krizės priežasčių šeimoje diagnostika. Siekiama, kad tėvų įpročiai pasikeistų“, – pasakojo specialistai. Sako, kad didžiausios bėdos – būtent dėl svaigalų, nes geriantis asmuo nemotyvuotas laikytis kokios nors tvarkos, reikalavimų. Tuomet nesugeba nei rūpintis vaikais ar tvarkytis buityje, nei rasti darbo.
Šeimose, su kuriomis susiduria, girtauja arba vienas iš tėvų, arba abu. Kitos identifikuotos problemos šeimose – skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, tėvystės įgūdžių trūkumas, būsto problemos, psichologinės problemos, traumos, tėvų tarpusavio konfliktiški santykiai, savižudybės bandymai, psichikos sutrikimų turinčių tėvų nesavarankiškumas, socialinių įgūdžių stoka, konfliktiški tėvų ir vaikų santykiai.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki šiol Ukmergėje dėl mobiliosios komandos kreiptasi 27 kartus. 2 šeimos atsisakė pagalbos, 6 atvejais komandos darbas nutrūko anksčiau nei po 14 dienų. Priežastys – vienintelis teisinis atstovas išvažiavęs į užsienį arba pasirašė sutikimą, bet piktybiškai vengė susitikimų su specialistais, nebendradarbiavo.
Atsipeikėja dėl vaikų
Tarnybos specialistai apie savo atvykimą šeimoms privalo pranešti, taigi, jos žino apie vizitą, tėvai, teigė pašnekovai, būna susitvarkę, pasipuošę. „Dažniausiai geranoriškai įsileidžia, sutinka bendrauti, nes mes tik norim padėti, kalbėtis. Jie ir patys nustemba sužinoję, kad atvykom būtent tokiais tikslais“, – pasakojo komandos nariai.
„Susitikimų metu pildomos anketos, tėvai atsakinėja į klausimus. Mes juos konsultuojam, teikiam rekomendacijas dėl gydymo“, – sakė jie.
Darbo su mobiliąja komanda šeima gali atsisakyti – buvo kelios, kurios, nenorėdamos spręsti problemų, taip ir padarė. „Kiti, nors iš pradžių neigia ir nepripažįsta savo įpročių, po pokalbių sutinka, kad reikia keistis, gydytis, bando tai daryti, nes nori susigrąžinti vaikus. Neretai būtent vaikų atėmimas padeda tėvams atsipeikėti. Kitaip dauguma nesutiktų gydytis“, – sako priklausomybės ligų specialistas V. Auga. Vaikai į šeimą gali būti grąžinti ir po 2 mėnesių, ir po pusmečio: „Turi būti pereitas gydymo laikotarpis ir akivaizdūs pokyčiai. Alkoholizmas – klastinga liga, būna atkryčių, todėl žmogui labai reikalinga pagalba, nes padeda stiprėti.“
Sugrįžta ne visi
Mūsų savivaldybėje nuo 2018-07-01 iki 2019-07-01 laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 68 vaikams, iš jų 22 vaikai sugrįžo pas savo tėvus. Būna ir taip, kad tėvai jokios pagalbos nepriima ir keistis nenori, nes vaikų, kaip patys sako, jiems ir nereikia… Tokių šeimų sutiko ir Ukmergėje.
Apskritai rajonuose susiduriama su įvairiomis skaudžiomis istorijomis. Vienos jų – kai mama arba šeima atsisako gimusio kūdikio. Ir tokiu atveju šeima nelieka be dėmesio, stengiamasi jai padėti priimti tinkamą sprendimą.
