Rajone yra nemažai valstybės įmonės Turto banko aukcionuose parduodamų nekilnojamojo turto objektų. Tačiau kai kurių iš jų nepavyksta parduoti metų metais, nes yra niekam netinkami arba neįdomūs pirkėjams dėl kitų priežasčių.
Šiuo metu Turto bankas Ukmergės rajone turi 27 nekilnojamojo turto objektus, kurie yra skirti parduoti.
„Tarp pardavinėjamų objektų daugiausia yra gyvenamosios paskirties: gyvenamieji namai, butai, butų dalys, taip pat pagalbinės patalpos – garažai, ūkinės patalpos, sandėlis. Iš didesnių objektų paminėtini Vepriuose esantis verslo mokyklos kompleksas, Pabaisko kaime esantis buvusio vaikų darželio pastatas. Taip pat – pora administracinės paskirties pastatų Kauno g. 16B ir Kęstučio a. 1 Ukmergėje“, – pasakojo Turto banko komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas.
Iš turimų objektų 6-iems paskelbti aukcionai. Vienas jų – garažas Maironio g. 9A-7 Ukmergėje. Nurodyta bendra pradinė pardavimo kaina – 1 000 Eur.
Kiti objektai: 1/6 dalis buto Anykščių g. 3-85 Ukmergėje (500 Eur), butas su rūsiu A. Vienuolio g. 6-2 Šventupės k. Vidiškių seniūnijoje (3 900 Eur), gyvenamasis namas su priklausiniais Varnėnų k. 3A Taujėnų seniūnijoje (12 106 Eur), sandėlis ir tvartas Pašilės g. 54 Varinės k. Pabaisko seniūnijoje (690 Eur), klojimas Kurklintiškių k. 5B Vidiškių seniūnijoje (2 450 Eur).
Sąraše – mokykla
Dar keliems objektams, pasak T. Bagdono, aukcionai bus paskelbti artimiausiu metu. Ketinama parduoti garažus Dariaus ir Girėno bei Maironio gatvėse, gyvenamąjį namą, tvartą ir daržinę Pageležių k. Veprių seniūnijoje, gyvenamąjį namą, tvartą, ūkio pastatą ir šulinį Ežero g. 9 Šešuolių miestelyje, gyvenamąjį namą, daržinę, svirną, tvartą, kiemo statinius Knyzlaukio k. Veprių seniūnijoje.
Tarp planuojamų parduoti objektų – ir Vilniaus g. 140 Ukmergėje esančios buitinės patalpos. Skelbiama, kad 113,67 kv. m bendro ploto patalpas sudaro stalių dirbtuvės, džiovykla, pastogė, kelios aikštelės, 0,4079 ha žemės sklypo.
Taip pat bus parduodami sandėlis Vepriuose bei šiame miestelyje esantys buvusios profesinės mokyklos statiniai. Anksčiau Ukmergės technologijų ir verslo mokyklai priklausiusį kompleksą sudaro du bendrabučiai, mokymo korpusas, yra ir atskiras dirbtuvių pastatas.
Patrauklūs ne visi
Pašnekovo teigimu, didesnis objektų skaičius susikaupė, nes dažnai tenka perimti neparuoštus objektus, pavyzdžiui, nesuformuoti žemės sklypai. Arba, pasak jo, perdavimas vyksta dalimis: „Jei yra kompleksas, tuomet tik perėmę visus statinius galime pradėti formuoti sklypą ir ruošti kompleksą pardavimui.“
Sako, jog regionuose, taip pat ir Ukmergėje, nekilnojamojo turto tendencijos yra labai panašios: „Dėl demografinių pokyčių ir valstybės politikos atsisakyti valstybės funkcijoms nereikalingo turto daugėja nenaudojamų nekilnojamojo turto objektų. Ir nors Turto bankas didina organizuojamų aukcionų apimtis ir parduodamų objektų skaičių (šiemet pirmojo pusmečio augimas yra 40 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai), bendros tendencijos rodo tokių objektų augimą.“
Kai turtas yra patraukliose vietovėse, dėl jo realizavimo problemų nekyla – gyventojai įsigyja tiek gyvenamąjį turtą, tiek pagalbinės, tiek rekreacinės paskirties objektus. „Tą matome iš aukcionuose užsiregistravusių dalyvių skaičiaus – apie patrauklioje vietoje esantį turtą greitai pasklinda informacija, tai gali varžytis ir kelios dešimtys pirkėjų. Tačiau yra ir probleminis turtas, kurio realizavimo galimybės labai ribotos“, – pasakojo T. Bagdonas.
Atbaido investuotojus
Išskiria tris tokio turto kategorijas. Tai kaimiškose vietovėse esantys gyvenamieji namai, pagalbinės patalpos, ūkiniai pastatai. Net ir esant patenkinamai tokio turto būklei, jo pirkėjų ratas yra labai mažas dėl demografinių pokyčių kaime. Antra probleminė kategorija – turtas, kurio parduodama dalis, pavyzdžiui, šeštadalis ar pusė buto. Dalinė nuosavybė sumažina patrauklumą, tad jis ilgai lieka neparduotas.
Trečią kategoriją sudaro dideli nekilnojamojo turto objektai. Ir nors jų kaina, lyginant su šalies didmiesčiuose esančiais objektais, yra santykinai nedidelė, jie reikalauja nemažų investicijų, kas atbaido potencialius investuotojus.
„Dar viena pastebima tendencija – jei didmiesčiuose valstybės turtu domisi ir gyventojai, ir investuotojai, tai regionuose iš valstybės nekilnojamąjį turtą perka išimtinai gyventojai, – sako jis. – Šios priežastys lemia, kad toks turtas pardavinėjamas ir po porą ar net keliolika metų po perėmimo. Iš dalies tokio turto problemas sprendžia jo perdavimas savivaldybėms socialinėms funkcijoms atlikti. Turto bankas bandys tokį turtą aktyviau ir nuomoti, taip užtikrinant nenaudojamo turto priežiūrą ir eksploatacines išlaidas.“
Laimi pasiūlęs daugiausia
Visas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas, kurį pardavinėja Turto bankas, parduodamas viešojo aukciono būdu per aukcionų sistemą www.evarzytines.lt. Potencialus pirkėjas, radęs jį dominantį objektą, turi užsiregistruoti nustatytu laikotarpiu ir sumokėti užstatą, kuris dažniausiai siekia 10 proc. pradinės kainos. Varžymasis tarp dalyvių vyksta didinant kainą ir laimi tas pirkėjas, kuris pasiūlo didžiausią kainą ir po aukciono įvykdo kitas sąlygas, kurių pagrindinė – per 30 dienų pervesti likusią sumą.
Pradinė kaina, anot T. Bagdono, nustatoma nepriklausomų turto vertintojų, remiantis rinkos kainomis. Jei nepavyksta parduoti objekto pirmojo aukciono metu, Turto bankas turi teisę vis per paskesnį aukcioną sumažinti kainą 10 proc., taip balansuojant į paklausą-pasiūlą.
Parduoda ir laivą
Valstybės įmonės Turto banko, valdančio valstybės turtą, tikslas – siekti efektyvaus valstybei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo. Aukcionuose šiuo metu pardavinėjami įvairiose šalies savivaldybės esantys žemės sklypai, butai, gamyklų patalpos. Tarp parduodamų yra ir neįprastų objektų, pavyzdžiui, žvejybinis laivas Klaipėdoje, kainuojantis 174 800 Eur.
Išskirtiniu Turto banko projektu vadinamas Vilniaus kongresų centras. Bankas valstybės nuosavybėn Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų kompleksą įsigijo už 5,6 mln. eurų ir šiuo metu jį valdo patikėjimo teise. Vykdomo projekto tikslas – įrengti naują kongresų, konferencijų ir kultūrinių renginių centrą, skatinti ir plėtoti konferencinį turizmą. Planuojama, kad toks centras duris atvers 2021 metais.
