Vedybų sutartys kažkada buvo ironiškai vadinamos užsienietiškų filmų kūrėjų pramanu. Šiandien jos – įprasta kasdienybė net ir mūsų šalyje. Ar šios mados jau pasiekė ir Ukmergę?
Lietuvoje kasmet sudaroma vis daugiau vedybų sutarčių. Tokia sutartimi vadinamas sutuoktinių susitarimas, kuris nustato jų turtines teises ir pareigas jiems esant susituokus, taip pat nutraukus santuoką ar gyvenant atskirai.
Yra dvi tokių sutarčių rūšys. Ikivedybinė sutartis – sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo. Ji įsigalioja įregistravus santuoką. Povedybinė – sutartis, sudaryta po santuokos įregistravimo. Ji gali būti sudaroma bet kuriuo metu jau registruotoje santuokoje.
Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad: turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Taip pat sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama.
Sutarčių daugėja
Valstybės įmonės Registrų centro administruojamame Vedybų sutarčių registre praėjusiais metais buvo įregistruota beveik 1,8 tūkst. vedybų sutarčių (5 proc. daugiau nei 2017 m.). Iš jų 1,2 tūkst. buvo povedybinės sutartys, kurios įsigaliojo nuo sutarties sudarymo, ir beveik 600 – ikivedybinės.
Šiemet Vedybų sutarčių registre jau įregistruota per 700 vedybų sutarčių, apie trečdalis jų – ikivedybinės.
Įregistruoti vedybų sutartį galimą ir santuoką sudarius užsienyje. Nuo praėjusių metų pradžios buvo įregistruota beveik 10 tokių sutarčių, kurias pateikė Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Liuksemburge, Rusijoje ir Nyderlanduose susituokusios poros.
Nuo 2002 m. veikiančiame Vedybų sutarčių registre iš viso įregistruota beveik 15 tūkst. vedybų sutarčių. 2018 m. jame buvo įregistruota 6,2 tūkst. turto padalijimo faktų, o per visą šio registro veikimo laikotarpį tokių įregistruotų faktų skaičius perkopė 100 tūkstančių.
Sprendžia ir teismai
Duomenis Vedybų sutarčių registrui teikia notarai, patvirtinę vedybų, sugyventinių, turto padalijimo sutartis, šių sutarčių pakeitimus ar pabaigą. Taip pat – teismai, priėmę sprendimus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalijimo, sutuoktinio ar sutuoktinių kreditorių, kurių teisę pažeidė vedybų ar sugyventinių sutarties pakeitimas ar nutraukimas, pažeistų teisių atkūrimo, vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutarčių pakeitimo ar pabaigos.
Vedybų sutarčių registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvarkytojas – Registrų centras. Šią sutartį ketinantys sudaryti asmenys turi kreiptis į notarą, kuris ją tvirtina.
Vadovaujantis LR civiliniu kodeksu, sutartis gali būti keičiama ar nutraukiama bendru šalių susitarimu prieš tai gavus teismo sutikimą. Teismas patikrina, ar sutuoktiniai, keisdami ar nutraukdami sutartį, nepažeidžia savo kreditorių interesų. Jeigu sutartį nori nutraukti ar pakeisti tik vienas sutuoktinis, tai padaryti gali tik teismas.
Pajamos – kiekvieno asmeninės
Ukmergėje vedybų sutartys yra labai retos, teigia Ukmergės rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarė Vaidota Majūtė.
„Dėl jų kreipiasi vos kelios poros per metus, ir ši statistika nekinta pastaruosius metus. Pavyzdžiui, per šių metų pirmąjį pusmetį pasirašytos 2 vedybų sutartys“, – pasakojo ji.
Anot notarės, vedybų sutartis pasirašančių sutuoktinių amžius įvairus: „Retkarčiais jas pasirašo jauni ketinantys susituokti asmenys prieš santuoką (ikivedybinės sutartys), bet dažniau – jau kažkiek metų santuokoje pragyvenę asmenys, kai yra sukaupta kažkiek turto ir sutuoktiniai nori atskirti, kas bus kieno.“
V.Majūtės teigimu, populiariausios vedybų sutartys – tos, kuriomis sutuoktiniai nustato turto atskirumo teisinį režimą. Tai reiškia, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgis santuokos metu, bus laikomas asmenine kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybe. T. y. esama dviejų turto dalių: vieno sutuoktinio ir kito sutuoktinio turtas. Kiekvieno sutuoktinio pajamos išlieka asmeninės, o tai reiškia, kad kiekvienas iš jų gali laisvai disponuoti savo uždarbiu.
Pasirašo ūkininkai
Pasak Ukmergės rajono 2-o notaro biuro notarės Nijolės Pukėnaitės, biure per antrąjį šių metų ketvirtį buvo sudarytos 3 sutartys – viena ikivedybinė ir 2 povedybinės. Apskritai per šiuos metus – 5. 2018 metais – 6, 2017-aisias – 9.
„Ikivedybinės sudaro maždaug ketvirtadalį. Dažniausiai sutuoktiniai renkasi atskiro turto teisinį režimą, t. y. visiškai atskiria kiekvienas savo pajamas, turtą, verslą. Šios sutartys labai populiarios stambesnių ūkininkų šeimose, taip pat tada, kai vienas iš sutuoktinių užsiima individualia veikla“, – pasakojo ji.
„Kai kurios sutartys sudaromos sutuoktiniams jau mąstant apie santuokos nutraukimą, kai kurie tiesiog atskiria savo veiklas, verslus ir apsaugo kitą sutuoktinį nuo galimų rizikų“, – aiškino notarė.
