Javapjūtės pradžia – su tradicijomis

Autorius Vilma Nemunaitienė
Javapjūtės pradžia – su tradicijomis / Valentinas Genys sako šiemet javapjūtę pradėjęs kaip niekad anksti.

Laukuose prasidėjo kadaise mistiškom apeigom apipintas darbų etapas – javapjūtė. Nors archajiškų papročių šiandien žemdirbiai vargu ar laikosi, javapjūtės pradžia pasižymi savomis tradicijomis.

Nuo seno rugiapjūtės pradžia minėta liepos 16-ąją. Tądien šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Žemės deivei Žemynai buvo aukojama duonos – jos apkasama aplink rugių lauką. Nupjovus ir pastačius pirmą rugių pėdą, pjovėjai nusilenkdavo saulei, dainuodavo pjūties dainas.

Tikėta, kad pirmoji rugių pėda, vadinta „šeimininku“, saugos nuo bėdų. Kelios pirmosios varpos iš jos kaip auka buvo sudeginamos ant aukuro…

Juodausių kaime ūkininkaujantis Valentinas Genys, nors tokių senų papročių nesilaiko, pirmą javapjūtės dieną visada išskirtinai pažymi.

Pasakojo, kad tądien gale lauko visi sustoja ratu, pasidžiaugia derliaus nuėmimo pradžia, o seniausiai dirbantis ūkio darbininkas atkemša nealkoholinio šampamo butelį. V. Genys pats yra abstinentas, tad linksmai pažymi žodį „nealkoholinio“.

Javapjūtė šiame ūkyje šiemet pradėta liepos 15-ąją. Tądien pradėjo kulti kviečius.

38 metus agronomu iš pradžių valdiškame, o dabar savo ūkyje dirbantis V. Genys tikino per savo gyvenimą neatmenantis metų, kad kviečius nuimtų tokiu ankstyvu metu. Paprastai jų kūlimas prasidėdavo keliomis savaitėmis vėliau – apie rugpjūčio pradžią. 

Savo sandėliuose

Valentino ir Eglės Genių valdomame ūkyje – apie 500 ha.

V.Genys daug metų užsiima sėklininkyste, tad nukultus javus sandėliuoja savo sandėliuose, o tik paskui gabena partneriams, kurie sėklas sertifikuoja ir jomis prekiauja.

Sako ūkyje prie kombaino vairo pats jau retai kada sėdantis – tik „kai užeina noras“. Daugiausia per javapjūtę dirba šeimos sandėliuose.

Darbo čia tikrai netrūksta, mat į aruodus sukeliauja visas ūkyje nuimtas derlius. Augina apie 120 ha speltos veislės kviečių, apie 50 ha sėklinių motiejukų, 250 ha rugių, apie 60 ha kmynų bei kitų kultūrų, laiko pūdymo.

Ūkininkas sako, kad dėl šiųmetinės sausros bene labiausiai nukentėjo kmynai. Jų derlius bus iki 70 proc. mažesnis. Motiejukų sėklų derlingumas sumažės daugiau nei 50 proc., avižų – apie 30 proc.

Ūkininkas pasakojo, kad, jei nesutrukdys lietūs, artimiausiu metu bandys kulti ir kmynus. Jau subrendę, nors labai nevienodai, ir rugiai.

V.Genys pasakojo visą gyvenimą užsiimantis sėklininkyste, o nuo 2005 metų jis – ir ekologinio ūkininkavimo puoselėtojas.

Nuo savo darbo, kaip pats sako, „kaifuojantis“ ūkininkas anksčiau buvo ir aktyvus politiniame gyvenime. Dabar tikina tyliai pasitraukęs. Sako, kad Lietuvos politika skaudina, nėra pagalbos dirbančiam žmogui…

Pirmieji – rapsai

Į AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėlio aruodus pirmieji atkeliauja rapsai. Būtent jie savotiškai atidaro sandėlio darbų sezoną.

Šio sandėlio vadovas Valdas Marcinkus pasakojo, kad jų įmonės sandėliuose darbymetis šiemet prasidėjo pirmadienį, liepos 15-ąją. Pirmą dieną priimta apie 40 tonų. Tikimasi šios kultūros priimti apie 3 000 tonų. O tai – daugiau nei pernai, bet mažiau nei užpernai.

Pasak sandėlio vadovo, iš ūkininkų apie būsimą derlių girdi skirtingas nuomones. Žiemkenčiai, sako, neblogai užderėję, bet labai nevienodai subrendę, vasarojaus derlius esąs prastas.

Antradienį, liepos 16-ąją, į sandėlius jau buvo atgabentos ir pirmosios tonos miežių. Paskui bus kuliami kvietrugiai, kviečiai, rugiai, miežiai…

Šiemet anksti prasidėję kūlimo darbai trečiadienį dėl lietų sustojo. Dabar jau ūkininkams teks žvalgytis į dangų ieškant giedros, o ne taip neseniai melsto lietaus.

V.Marcinkus sako, kad praėjusiais metais javų derlius buvo superkamas kaip niekad brangiai – net iki 200 eurų už toną. Tokių aukštų kaip pernai kainų, pasak jo, šiemet tikrai nebus: nelygu kultūrai, bet už javų toną supirkėjai mokės nuo 130 iki 160 eurų.

Pasakojo, kad prasidėjus sezonui jų įmonė samdosi papildomų darbuotojų. Sezonu, kuris tęsis maždaug du mėnesius, dirbs iki 12 žmonių.

Paprastai prasidėjus javapjūtei ūkininkai prieš atveždami derlių į sandėlius skambina telefonu, teiraujasi – nevyksta aklai. Didelių eilių jau senokai sezono metu prie sandėlių nebebūna.

Gal sandėlis puoselėja kokias nors javapjūtės pradžios tradicijas?  Sandėlio vadovas sako pirmajam sezono klientui dovanų neperkantis ir vainikų nepinantis, tačiau pirmąsias tonas atgabenantį ūkininką visada nuoširdžiai pasveikinantis.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *