Nedaug savo augintinius pasivaikščioti išvedusių šeimininkų pasiima ir jų išmatoms skirtus maišelius. Gyventojai ne tik piktinasi tokiu nederamu požiūriu į švarą, bet ir baiminasi galinčių plisti ligų.
Į redakciją paskambinusi ukmergiškė Jadvyga pasakojo nuolatos susidurianti su tokiais atvejais. Dažnai matanti, kaip žmonės vedžioja šunis, tačiau viešoje vietoje palikti jų „kakučiai“ jiems – nė motais.
„Ne tik kad nieko nesurenka, kaip kad yra privaloma. Maža to, kai pasakau pastabą, mėgindama sudrausminti, ko tik neišgirstu… Gaila, kad taip elgiasi ir vaikai, ir suaugę žmonės“, – stebėjosi moteris.
Tačiau šįkart, tikino, jai labiausiai rūpi sužinoti specialistų nuomonę apie galimą grėsmę sveikatai: „Ką apie visa tai sako higienistai? Juk gyvūnų išmatos – tai ir parazitai, jų kiaušinėliai. Ar mums jų netenka per orą – gal prisigaudom ant savo drabužių? Jau nekalbu apie tai, kad žolėse, kuriose pilna išmatų, žaidžia vaikai…“
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistės Brigitos Rašimaitės, pavojingos ne tik šunų, bet ir kačių išmatos.
„Šunų ar kačių išmatose gali būti parazitinių kirmėlių (helmintų) kiaušinėlių ar pirmuonių oocistų, pavojingų žmonėms, – pasakojo ji. – Labiausiai paplitusios šunų ar kačių platinamos ligos yra toksokarozė, echinokokozė ir toksoplazmozė. Žmogus užsikrečia, kai kiaušinėliai ar oocistos per burną patenka į virškinamąjį traktą, dažniausiai – nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgant neplautas uogas, vaisius, daržoves. Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ar kačių išmatų.“
Taip pat, anot specialistės, ant maisto produktų, aplinkos paviršių kirmėlių kiaušinėliai gali patekti su dulkėmis. Užsikrėsti galima ir per užterštą atvirų telkinių vandenį.
Norint išvengti šių gyvūnų platinamų ligų rekomenduojama ne tik saugoti dirvožemį ir vandenį nuo teršimo jų išmatomis. Reikia rūpestingai laikytis asmens higienos – tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su augintiniais.
„Svarbu nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens“, – primena pašnekovė.
Jos teigimu, gyventojai neturėtų pamiršti Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše numatytų reikalavimų. Aprašas yra patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu.
Tvarkos apraše rekomenduojama šunis vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse ar rečiau žmonių lankomose vietose. Augintinius draudžiama vedžioti vaikų žaidimo aikštelėse. Šunų laikytojai turi neleisti augintiniams tuštintis ir šlapintis gėlynuose, o gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus viešoje vietoje jie, aiškinama apraše, turi nedelsiant surinkti ekskrementus ar kitus teršalus.
„Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, savivaldybių administracijos, vadovaudamosi minėtu aprašu, turi tvirtinti gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoti, kaip jos įgyvendinamos. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, už švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą atsakingos savivaldybės“, – sakė B. Rašimaitė.
