Daugiausia gaisrų, kuriuose žūsta žmonės, kyla dėl neatsargaus rūkymo arba netinkamai besielgiant su ugnimi ir atitinkamais įrenginiais. Tokius duomenis pateikia šalies ugniagesiai gelbėtojai.
Iš viso šalyje per 3 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 26 žmonės, informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Tai – 40 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (2018 m. sausio–kovo mėn. gaisruose žuvo 43 žmonės). Vaikų žūčių pavyko išvengti, o 47 gyventojai patyrė traumų.
Šiemet kilo 2 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 22 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 49 gyventojus, iš jų 3 vaikus, 166 pastatus, 43 transporto priemones, 61 gyvūną.
Miestuose žuvo 8 žmonės, miesteliuose bei kaimo vietovėse – 18. Aštuoni gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 4 – Šalčininkų r. sav., 3 – Vilniaus r. sav.), po 5 – Kauno bei Šiaulių, po 2 – Klaipėdos, Telšių ir Utenos, po 1 – Marijampolės ir Panevėžio apskrityse.
Daugiausia žmonių žuvo penktadienį ir sekmadienį – po 6, tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val. gaisruose žuvo 18 gyventojų). Tragiškiausios mėnesio dienos: 8-oji ir 24-oji (ugnis pasiglemžė po tris žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 18 vyrų, 5 moterys, 3 žmonių tapatybės nenustatytos. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 59 metai.
Dešimt žmonių žuvo dėl neatsargaus rūkymo, po 4 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi bei dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, 1 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimo).
Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 965, t. y. 36,6 proc. visų gaisrų, juose žuvo 19 gyventojų. 172 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai, juose žuvo 2 gyventojai.
UŽ inf.
