Asta GIRNIENĖ
Lietuvos aklųjų bibliotekos Ukmergės padalinyje vyko susitikimas su Milda Matulaityte-Feldhausen – Lietuvos ir Šveicarijos centro prezidente, autore, tinklaraštininke.
Ji jau 20 metų gyvena Šveicarijoje, bet niekada nepamiršo savo lietuviškų šaknų. Būdama Lietuvoje rengia susitikimus, dažnai – su jaunimu, pasakoja apie gyvenimą Šveicarijoje, papročius, lygina juos su lietuviškais. Labai džiugu, kad pastarojo vizito į Lietuvą metu Milda rado savo įtemptoje dienotvarkėje laiko ir susitiko Ukmergėje su regos negalią turinčiais ukmergiškiais. Į susitikimą atvyko ir Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos narių bei viešnių iš Anykščių.
Susirinkusieji turėjo daugybę klausimų apie Šveicariją, gyvenimą ten, kainas ir paslaugas, neįgaliųjų bei regos negalią turinčių gyvenimą. M. Matulaitytė-Feldhausen stebino pasakojimu apie šveicarų įpročius, jų kuklumą ir taupumą, apie tai, kad tikras šveicaras šiek tiek primena… lietuvišką suvalkietį – yra taupus, keliskart pagalvojantis prieš ką nors įsigydamas ir be galo detaliai planuojantis visus savo gyvenimo aspektus.
Pasirodo, šveicarai su lietuviais turi ir daugiau panašumų: tai, ką šiuo metu Šveicarija turi, įgijo tik sąžiningu ir alinančiu darbu. O tai labai pažįstamas lietuvių bruožas. Šveicarai dirba daug ir labai taupo.
M.Matulaitytė-Feldhausen priminė susirinkusiems, kad Šveicarija – tai šalis, kelis šimtus metų nemačiusi karo, ji savo gyvenimą kūrė nuolatos. O mums, lietuviams, teko ne kartą tai daryti iš naujo dėl karų ir okupacijos. Viešnia negailėjo daugybės šiltų žodžių Lietuvai, sakė, kad tai nuostabi šalis ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip ją matys svečiai ir kokią ją patys sukursime.
