Žemaitkiemyje ieškojo meteorito skeveldrų

Žemaitkiemyje ieškojo meteorito skeveldrų /

Žemaitkiemyje ir Kliepšių kaime bei ežeruose šią savaitę vyko ypatingos paieškos – mokslininkai ir entuziastai iš įvairių šalių ieškojo 1933 metais Žemaitkiemyje nukritusio meteorito skeveldrų.

Dirbo profesionalūs meteoritų ieškotojai iš visos Europos, taip pat Vilniaus universiteto mokslininkai bei ežeruose nardę narai.

Ties Žemaitkiemiu netoli Kliepšių ir Rundžių akmeninis meteoritas nukrito 1933-iųjų vasario 2-osios vakarą.

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mykolas Kaveckis tuomet organizavo paieškų ekspediciją ir rastosios medžiagos tyrimus.

Į kritimo vietą prof. M. Kaveckis su pagalbininkais atvyko vasario 8 d. Padedami vietinės mokyklos mokytojų ir mokinių, mokslininkai pradėjo meteoritinės medžiagos paieškas, kurios truko keletą dienų. Iš viso snieguotose apylinkėse Kliepšių kaimo sodybų teritorijose ir ežero pakrantėje tuokart buvo surinkta 20 įvairaus dydžio gabalų, o atskirais gabalais – daugiau nei 42 kilogramai meteoritinės medžiagos.

Tačiau šiandien mokslininkai mano, kad aptikti dar ne visi fragmentai.

Portalas 15min.lt skelbia, kad meteoritų ieškotojas Žemaitkiemio ekspedicijos organizatorius Michailas Ivanovas prisipažįsta, jog mintis grįžti į Žemaitkiemį jam kirbėjo seniai. Kruopščiai atlikęs parengiamuosius tyrimus, praėjusią žiemą dar kartą išžvalgęs kritimo vietą, išstudijavęs visus prieinamus dokumentus, meteoritų entuziastas ryžosi organizuoti paieškų ekspediciją, o į jo kvietimą atsiliepė visas būrys garsių specialistų.

Šią savaitę meteorito paieškose dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos, Čekijos, Šveicarijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos – nuo geologų ir paleontologų iki profesionalių nardytojų.

Pavyzdžiui, Dmitrijus Sadilenko iš Rusijos yra vienas geriausių meteoritų ieškotojų pasaulyje, iš Prahos taip pat atvyko I.M.C.A. įkūrėjas Sergejus Vasiljevas, projekte sutiko dalyvauti ir garsus šveicarų meteoritologas Markas Jostas. Vertingų pastabų bei patarimų tikėtasi sulaukti iš Vilniaus universiteto Geologijos muziejaus vadovės dr. Eugenijos Rudnickaitės.

„Kita vertus, naudosime specialius kompiuterizuotus instrumentus – akmeninių meteoritų su metalo priemaišomis paieškai kalibruotus detektorius, itin modernią nardymo įrangą. Profesorius Kaveckis „nurašė“ į Kliepšių ežerą nukritusius fragmentus todėl, kad tais laikais nerti į tokį gylį ir ten ko nors ieškoti prilygo šansui nuskristi į Mėnulį. Šiandien žinome, kad reikalas nėra toks beviltiškas. Be to, pasaulinė praktika rodo, jog labai retais atvejais per vieną rinkimą didelėje teritorijoje pavykdavo surinkti visą iškritusią medžiagą, o ir žinių apie tai, kaip ir kur ieškoti, šiais laikais turime žymiai daugiau, technologijos ir metodai nepalyginamai patobulėjo“, – portale 15min.lt straipsnio autoriui Martynui Juocevičiui argumentus vardijo projekto vadovas.

UŽ inf.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *