Ledu padengtuose rajono vandens telkiniuose dėl deguonies trūkumo dūsta žuvys. Tai, pasak specialistų, gali baigtis labai rimtomis bėdomis. Vienas iš būdų to išvengti yra rajone atliekami vandens aeravimo – prisotinimo deguonimi – darbai.
Šiais darbais rūpinasi Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugija. Pasak medžioklės žinovo žuvininko Arūno Pračkailos, pastaruoju metu ežeruose ir didesniuose tvenkiniuose prevenciškai matuojamas deguonies kiekis.
„Matuoti pradėjom nuo sausio vidurio, kai pasirodė pirmų ženklų apie dūstančias žuvis, nes ši problema – visoje šalyje. Daugiausia buvo Kauno, Kaišiadorių, Panevėžio rajonuose, – pasakojo jis. – Atliekam monitoringą: važinėjam per savaitę du kartus – per visą ežerą praeini, pasidarai 5–8 skyles ir matuoji nuo dugno bei paviršiuje, lygini, kiek nukrinta.“
Būta vietų, kuriose žuvims buvo kilusi grėsmė. Draugija informavo Šešuolių seniūnijos gyventojus apie tai, kad Šešuolių ir Kertušo ežeruose bus atliekami vandens aeravimo darbai ant ledo. Kadangi vykdymo metu ir jiems pasibaigus susidarys properšos, tose vietose draudžiama vaikščioti ir žvejoti.
„Reikia galingo deguonį tiekiančio siurblio, pučiančio per minutę iki kubinio metro – tūkstančio litrų. Padaromas tarsi dirbtinis krioklys: vandens su deguonimi srovę purškiam į vandenį, ji palenda po ledu“, – aiškino pašnekovas.
Eketę formavo parą
„Įrenginys dirbo visą parą – pirmą valandą įsistatėm, kitos paros pirmą valandą išėmėm. Šalia nuolat turi būti žmogus ir aptarnauti siurblį, užpilinėti kurą, kurio labai daug reikia. Taip pat reikia perkelti vandens išmetimo įrenginį“, – apie Šešuolių ežere neseniai atliktus darbus pasakojo A. Pračkaila.
„Per parą deguonies kiekį šiame ežere pakėlėm iki 4 mg/l – tiek ir yra rekomenduojama. O prieš tai pusė metro nuo dugno buvo 0,5, ežero viršuje – 2,75 mg/l. Tai – kritinė riba“, – sakė jis.
Anot medžioklės žinovo žuvininko, buvo būtina imtis saugumo priemonių: „Suformuota didžiulė eketė – apie 70 ir 70 metrų. Aptvėrėm ją „Stop“ juosta, kad niekas neitų ir neįkristų.“
Pati medžiotojų ir žvejų draugija tokio siurblio neturi. „Įrenginį pasiskolinome, mums tai būtų prabangi prekė, – neslepia jis. – Ir tokių darbų niekas nefinansuoja. Mes – telkinių naudotojai, privalome patys imtis priemonių, kad nedustų žuvys, atlikti kitus darbus.“
Nei žvejoti, nei maudytis
Sako, kad dėl to šiuo metu privaloma nuolatos stebėti orų prognozes. „Jei nieko nedarytume, žuvys išdustų, o tai – didžiulė ekologinė nelaimė, – teigia A. Pračkaila. – Juk ežere žuvys gali dusti tonomis, visas dugnas nuo jų būna baltas. Pirmos lydekos iškrinta, paskui – didesnės žuvys. Gaišenos išplaukia į paviršių, per vasarą, kol išvalytum, jos rinktųsi, ir kvapas koks… Žuvies tokiame ežere nepagaudysi. Ir žmonės jame negali maudytis, net būti prie tokio vandens telkinio.“
Gelbėdami žuvis, skylių lede gręžia ir patys žvejai. Tiesa, pikta pašnekovui ant tokių asmenų, kurie gamtos išteklius naudoja netinkamai: „Kai pridarom ekečių, atsiranda tokių, kurie susirenka su graibštais, žuvį maišais nešasi – taip juk negalima. Juk metų metais puoselėjam, rūpinamės įžuvinimu.“
Jis sako, kad dabartinės oro sąlygos kol kas džiugina: „Jau yra properšų, be to, atlydys – į telkinius teka iš visų griovių deguonies prisotintas vanduo, pakraščiai atitirpę.“
Ragins įsigyti
Vyras įsitikinęs, kad prie to, kaip išvengti problemų, turi prisidėti ir kiti. „Pavasarį bandysim kalbinti paežerių savininkus, savo sodybose šiltuoju metu gyvenančius poilsiautojus. Primygtinai prašysim, jog pasistatytų orapūtes, kad jos dirbtų. Tada nebus problemų, nes, pavyzdžiui, kad ir dėl Siesikų ežero visada yra rizika. Galbūt seniūnijos padės su jais susisiekti“, – svarsto medžioklės žinovas žuvininkas.
Orapūtės – tai oro kompresoriai, kurie, teigiama, nenaudoja daug elektros. Tvenkinio dugne arba priekrantės zonoje įrenginio išpučiamas oras išskaidomas į deguonį, jį pasisavina vanduo ir palaiko neužšąlančią eketę.
„Tie telkiniai, kuriuose vanduo prateka, tarkim, Kadrėnų tvenkinys, rūpesčių nekelia, – kalbėjo pašnekovas. – Be minėto Siesikų ežero, taip pat problematiški yra Ilgajo, Lėno ežerai. Kertušo ežeras irgi buvo ant ribos. Tai telkiniai, kuriuose žiemą sniego daugiau, saulės mažiau, ir žuvys dūsta. Tačiau Šešuolių ežero buvo patys prasčiausi rodikliai.“
Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos žinioje yra 16 vandens telkinių. Tarp jų – Lėno, Ančios, Ilgajo, Siesikų, Kurėnų, Žemaitkiemio II, Šešuolių, Veprių, Kertušo, Žirnajų, Kliepšių ežerai. Likę penki – tvenkiniai: Kadrėnų (Mūšos), Taujėnų, Mateikiškių, Virkščių ir Dovydiškių, kuris nuo praeitos vasaros turi limituotos žvejybos statusą. Tai reiškia, kad jame žvejoti gali ne visi.
