Įgyvendinant įvairius projektus, Ukmergės rajone tvarkomi keliai, renovuojami pastatai, atliekami kiti darbai. Tačiau kai kurie projektai „užstringa“ valstybės institucijose arba juos stabdo ir finansavimo problemos. Vienas tokių – naujas Ukmergės tiltas.
Apie tai, kas daroma ir ko ketinama imtis, kalbėta praėjusią savaitę rajono savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje. Apžvelgti 2014–2020 m. Europos Sąjungos paramos periodu įgyvendinami projektai.
Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Rima Boškevičienė pasakojo, kad rajono savivaldybė suplanavusi ir vykdo 31 projektą, iš dalies finansuojamą ES fondų lėšomis. Jų vertė – daugiau nei 25 mln. eurų.
Be šios paramos, kuri yra didžiausia, kiti finansavimo šaltiniai – valstybės bei savivaldybės biudžetų lėšos. Tarp jų – Valstybės kapitalo investicijų, Kelių priežiūros programų lėšos. Kiekviena atskira šalies ministerija finansuoja po keletą mūsų savivaldybės vykdomų projektų.
Pavyzdžiui, Ukmergės piliakalnio teritorijos tvarkymui skirtos lėšos atkeliavo iš Vidaus reikalų ministerijos. Taip pat vienas jai „priklausančių“ projektų – „Ukmergės miesto buvusio karinio miestelio ir šalia esančių teritorijų viešųjų erdvių infrastruktūros vystymas“. Laikraštyje rašėme, kad jau rengiama dokumentacija, kad būtų galima pradėti rangos darbų pirkimo procesą. Manoma, kad darbai galėtų prasidėti 2020 m.
Kiti jau taip pat „apčiuopiami“ projektai – „Ukmergės miesto centro viešųjų erdvių infrastruktūros sutvarkymas I: Kęstučio aikštės, Draugystės skvero ir Pilies parko su prieigomis įrengimas“, „Tolerancijos centro įkūrimas, rekonstruojant buvusios Ukmergės dailės mokyklos pastatą“.
Kultūros ministerija lėšų numatė 2 projektams: „Užugirio (A. Smetonos) dvaro pritaikymas turizmo reikmėms (II etapas)“ ir „Vlado Šlaito viešosios bib-liotekos modernizavimas“. Intensyviai vykstanti šios įstaigos renovacija turėtų būti užbaigta kitąmet.
Žemės ūkio ministerija finansuoja 6 projektus, susijusius su Taujėnų, Vidiškių, Želvos, Siesikų miestelių viešųjų infrastruktūrų gerinimu ir plėtra, melioracinių sistemų tvarkymu.
Neišvengia nesklandumų
Projektų įgyvendinimo procesas ne visada sklandus. Gyventojai piktinasi patiriamais nepatogumais, per ilgai, jų manymu, trunkančiais, „ne iš tos pusės“ atliekamais darbais.
Užtrunka jie, anot R. Boškevičienės, dėl ilgo dokumentų vertinimo, derinimo proceso, priklausančio nuo ministerijų, agentūrų, projektuotojų. Taip pat, jos teigimu, – dėl ilgo viešųjų pirkimų proceso, finansų stygiaus. Pasitaiko tokių atvejų kaip nekokybiškai parengta techninė dokumentacija, rangovų nekokybiškas darbas.
„Kai kurios paraiškos ministerijose vertinamos daugiau nei metus, dokumentai įstrigę. Tai mums neleidžia laiku užbaigti suplanuotų darbų“, – kalbėjo konferencijoje dalyvavęs rajono meras Rolandas Janickas.
Investuoti nesiruošia
Sulaukiama daug ukmergiškių skundų dėl apgailėtinos Vilniaus gatvės būklės. Anot R. Janicko, dalį Ukmergės gatvių valdo ne savivaldybė, o Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Be Vilniaus gatvės, tai – ir Gedimino, Antakalnio gatvės. Direkcijai priklauso ir Vilniaus gatvės tiltas.
„Jei ji nėra suplanavusi projektinės veiklos, mums irgi neleidžia vykdyti darbų, – teigė meras. – Į Vilniaus ir Antakalnio gatves direkcija kol kas nesiruošia investuoti.“ Tačiau Vilniaus gatvės šaligatviai bus tvarkomi. Jau rašėme, kad projektas suderintas, ir pavasarį, gavus finansavimą, turėtų prasidėti darbai.
Savivalda nepajėgi
Kalbėta apie antrą tiltą – galvojama jį statyti. Mat, renovuojant senąjį, kas būtų netolimoje ateityje, ir pastačius laikiną tiltą, pastarojo kaina, pasak mero, būtų kaip pusė naujo tilto kainos.
„Vyriausybė visas savivaldybes ragina galvoti, kokia forma būtų galima pritraukti lėšų, pasinaudojus viešojo ir privataus sektorių partneryste stiprinant kelių infrastruktūrą. Planus dėliotume taip: sutvarkyti skirtingus mikrorajonus – Linų, Dariaus ir Girėno, Žiedo ir kitas gatves iš pagrindų, jas sujungus apvažiavimais atsirastų dar vienas aplinkkelis. Jo sklypai jau prieš dešimt metų suformuoti. Mėgintume, kad Kelių direkcija įtrauktų į valstybės planą, nes savivalda pastatyti tiltą neturi galimybių. Tada galėtų atsirasti antras tiltas, o aną būtų galima rekonstruoti, nukreipus eismą“, – pasakojo R. Janickas.
Tilto planai, mano jis, galėtų būti įgyvendinti 2020–2021 m.
Renovuojami
Rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas pateikė informacijos apie besikeičiančius daugiabučius namus. „Šiuo metu rajone renovuoti 37 daugiabučiai, – sakė jis. – Vyksta 10-ies namų renovavimo darbai, vykdomas projektavimas dėl dar 12-os. Ruošiami 10-ies daugiabučių tvarkymo investiciniai projektai.“
