Šiomis dienomis ypač gausiai lankomos mirusiųjų amžinojo poilsio vietos.
Tačiau, pasirodo, žmonės nėra vieninteliai kapinių lankytojai. Jose galima pamatyti ir… miško gyvūnų.
Ukmergiškė Nerutė netikėtai kapinėse išvystą vaizdą – viename iš kapų „šeimininkaujantį“ ir gėlėmis besigardžiuojantį kiškį – net įamžino.
„Ilgaausis visiškai nesibaimino, leidosi net ausį paglostomas. Prisiraškė pilną pilvuką chrizantemų žiedų ir smagus nušokavo sau toliau“, – šypsojosi ji.
„Svečią“ ji sutiko senojoje Dukstynos kapinių dalyje, netoli kolumbariumo. Tikina, kad mato šitą gražuolį jau nebe pirmą kartą.
„Pamatęs šeimininkas turbūt keiksnos skeltalūpį, kad jo gėles raško… O šis gal kitą sykį sumanys ir žvakelę uždegti?“ – pričiupto „nusikaltėlio“ nuotraukas aptarinėdamos Nerutės kolegės juokaudamos svarstė, kad reikėtų tokiems „lankytojams“ morkelių kapinėse palikti.
Pasirodo, miško žvėrys kapinėse nėra toks jau neįprastas dalykas. Patirtimi spaudoje dalijasi Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, kituose miestuose esančių kapinių prižiūrėtojai. Apstu atvejų, kai jose lankosi ne tik kiškiai, bet ir stirnos. Pasakoja, kad gyvūnai kramsnoja visus aptiktus žalumynus – į gedulingus vainikus įpintas chrizantemas, rožes, kalijas. Smaguriauja našlaitėmis, labai mėgsta jų lapus. Knaisiojasi kapinėse pastatytuose šiukšlių konteineriuose…
Gamtininkams tokie pasakojimai – visai nekeisti. Jie tikina, kad toks elgesys būdingas išalkusiems gyvūnams.
Tačiau mirusių artimųjų kapus prižiūrintiems žmonėms visai nelinksma dėl to, kad, pavyzdžiui, atėjusios stirnos niokoja kapavietes, nuėda gėles, nutrypia, išrauna augalus. Teigiama, kad stirnos laidojimo vietas puola žiemą, pavasa-rį, vėlų rudenį, kada būna labiausiai išalkusios. Skabo ne tik našlaites, bet ir rožių, tulpių žiedus. Kai kur tarp paminklų vaikštinėjančios stirnos – įprastas reiškinys.
Aprašyta ir atvejų, kai į kapines užklysta lapių, briedžių, kiaunių, usūrinių šunų. Juos mačiusieji teigia, kad sutikti šiuos kapinių „lankytojus“ – ne itin malonu.
Kai kurių miestų kapinėse dėl to statomos aukštesnės tvoros, jas tverti ir žvėris baidyti mėginta netgi geltonomis „Stop“ juostomis.
Pastebima, kad gyvūnai šventose vietose apsilanko po stačiatikių Vėlinių, kai pagal paprotį čia paliekama maisto. Žvėris į kapines, pasakojama, per karščius atvilioja ir vanduo.
