Socialinėje srityje dirbantiems žmonėms tenka padėti gyventojams spręsti pačias įvairiausias situacijas. Tarp jų – susijusias su šeimos narių, artimųjų, giminaičių santykiais, kurie ne visada darnūs. Neapsieinama ir be teismų.
Ukmergiškis Valentas į redakciją užsuko pasidalyti savo labai liūdna istorija. Jis teigia nukentėjęs nuo artimųjų.
Žmogus pasakojo mieste turėjęs nedidelį būstą. Tai, anot jo, – senelio palikimas. Neseniai būstas buvo parduotas už 5 000 eurų, tačiau Valentas tikina, kad jam neteko nieko. „Visus pinigus pasiėmė mano brolis ir sesuo, ir jie tiesiog dingo. Susisiekti su jais negaliu: kiek skambinu – telefonai išjungti“, – teigė pašnekovas.
Guodėsi, jog labai skaudu, kad jį apgavo, o dar skaudžiau, kad šitaip, anot jo, pasielgė artimieji. „Visai nieko nebeturiu, negaliu nusipirkti nei maisto, nei drabužių“, – kalbėjo Valentas.
Pažįstamieji jam patarė kreiptis į policiją. Sako taip ir nutaręs padaryti, kad šią istoriją aiškintųsi teismas. „Šitaip daryti labai negražu. Mane brolis ir sesuo ubagu paliko… Tegu visi jų draugai sužino, kokie jie yra“, – nuoskaudos neslepia jaunas vyras, kuris sakė šiuo metu besiglaudžiantis pas taip pat vargingai gyvenančią savo mamą.
Apie šio vyro šeimą yra žinoma rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui. Žinoma ir apie jo sveikatos bėdas. Nustačius neįgalumą, išmokas gaudavo jo tėvas, kuris teismo sprendimu buvo paskirtas sūnaus globėju.
„Buvo mokama neįgalumo pašalpa ir priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija. 2010 m. tėvas mirė“, – pasakojo Socialinių išmokų poskyrio vedėja Valdonė Ginaitienė. Kadangi mama dėl sveikatos problemų rūpintis sūnumi negalėjo, jis teismo sprendimu buvo apgyvendintas Ukmergės vaikų globos namuose. Globėju paskirti šie namai. Juose gyveno iki pilnametystės, nuo pilnametystės išmokas gauna pats.
Šiuo metu vyrui nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Anot V. Ginaitienės, buvo registruotas adresu, kurį ir pats minėjo atvykęs į redakciją, o tuo pačiu adresu registruoti ir jo brolis bei sesuo. Mama registruota kitur.
Ar tarp jų skyriaus klientų būna žmonių, pasakojančių ir daugiau istorijų apie šeimos narių, giminaičių padarytas skriaudas?
„Nedažnai, bet būna. Daugiausia – dėl senų tėvų, giminaičių priežiūros, tiksliau – nenoro ar negalėjimo prižiūrėti, dėl tėvų, giminaičių apgyvendinimo socialinės globos namuose, nors turtas perrašytas giminaičiams. Taip pat – dėl buvusio globotinio elgesio, netinkamo gyvenimo būdo“, – pasakojo vedėja.
Laukia būsto
Šio ukmergiškio pavardė yra Ukmergės rajono savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše. Pasak Turto valdymo ir apskaitos skyriaus Turto ir įmonių valdymo poskyrio vyr. specialistės Jūratės Kaselienės, būsto jis laukia.
Prašymą pateikė kovo mėnesį. Iš 90-ies laukiančiųjų jis eilėje – 65-as. Galimybė gauti būstą reali, nes, pasak specialistės, „eilė yra judanti“.
Paremia maistu
Mama, pas kurią Valentas teigė dabar gyvenantis, pagalbos kreipėsi ir į Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centrą. „Moteris buvo pas mus, skundėsi, kad neturi ko valgyti. Jokių paslaugų mūsų centras šiai šeimai neteikia. Kartais, kai turime, duodame produktų“, – sakė įstaigos administratorė Lina Sukackienė.
Dažniau – dėl smurto
Nuo saviškių nukentėjusių žmonių istorijos neretai pasiekia teismus. Pasak Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjo padėjėjos Laimos Matulytės, teismuose gana dažnai nagrinėjamos bylos dėl vagysčių artimoje aplinkoje. Tačiau dar dažniau – dėl smurto.
„Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai smurtaujama ne tik prieš moteris ar vaikus, bet ir kartu gyvenančius tėvus, senelius, brolius ar seseris. Smurtas ne visuomet pasireiškia asocialiose arba problemų su alkoholiu turinčiose šeimose. Neretai incidentų kyla tiesiog dėl nevaldomų emocijų. Rečiau pasitaiko atvejų, kai smurtauja psichikos sutrikimų turintys asmenys ar smurtaujama prieš neįgaliuosius“, – pasakojo ji.
„Kiekvienas smurto artimoje aplinkoje atvejis yra individualus. Bausmės smurtautojams skiriamos priklausomai nuo sužalojimų masto, pakartotinumo ir kitų aplinkybių. Dažniausiai yra paskiriami įpareigojamai dalyvauti elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ar dirbti atitinkamą valandų skaičių visuomenės labui“, – sako teisėjo padėjėja.
