Pašalpos – vienas didžiausių blogių, žalojančių visuomenės supratimą apie poreikį dirbti. Darbo šalinasi ir jaunimas, o tie, kurie dirbti nori, jo ieško ne Ukmergėje. Ir nors laisvų darbo vietų rajone – nors vežimu vežk, dirbti nėra kam.
Apie situaciją Ukmergės darbo rinkoje kalbėta Technologijų ir verslo mokykloje neseniai vykusiame rajono vadovų, savivaldybės tarybos narių ir darbdavių susitikime. Ją pristatė Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus vedėja Edita Mončinskienė.
Birželio 1 d. rajone buvo užregistruota 1990 bedarbių (gegužės 1 d. buvo 2157). Iš jų 949 (47,7 proc.) – moterys, 1041 (52,3 proc.) – vyrai. Ukmergėje bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sudarė 9,8 proc.
Lyginant su kitomis savivaldybėmis, panašiai bedarbių yra Širvintose, Kėdainiuose, Utenoje, Panevėžyje, Raseiniuose, Vilkaviškyje. Dar daugiau – Anykščiuose, Molėtuose, Jonavoje, Švenčionyse, Alytuje, Šilutėje, Mažeikiuose, Biržuose, Pasvalyje.
Mažiausiai – iki 8 proc. – darbo nerandančių gyventojų nurodo turintys Klaipėda, Palanga, Skuodas, Plungė, Telšiai, Šakiai, Marijampolė, Prienai, Trakai, Elektrėnai.
Mončinskienė pateikė skaičius, atspindinčius, kaip pastaraisiais metais mažėjo darbingo amžiaus rajono gyventojų. 2013-ųjų pradžioje jų buvo 22408, 2014 m. – 22085, 2015 m. – 21784, 2016 m. – 21406, 2017 m. – 20858. Šių metų pradžioje – 20310.
Pernai registruoti 3942 bedarbiai, per šių metų penkis mėnesius – 1670. Vedėja taip pat pasakojo, kiek registruota tokio jaunimo (16–29 m.): 2017 m. – 1091, šiemet nuo sausio iki gegužės – 455.
Bedarbių skaičiai mūsų rajono seniūnijose gerokai skiriasi. Birželio 1 d. duomenimis, daugiausia jų – iš Vidiškių – 101, Deltuvos – 160, Siesikų – 111, Pivonijos – 102.
Pasak jos, didžioji dalis darbo ieškančių asmenų – Ukmergės darbo biržos klientų – yra įgiję vidurinį išsilavinimą, taip pat – vidurinį su profesine kvalifikacija bei pagrindinį su tokia kvalifikacija.
Dirbti nenori
Pernai buvo įdarbinti 2355 asmenys. Šiemet sausį–gegužę – 1071. Tačiau registruotų laisvų darbo vietų – kone dukart daugiau. Pernai buvo registruota 3716 neterminuoto ir 222 terminuoto darbo vietos, per penkis šių metų mėnesius atitinkamai – 1744 ir 77.
Anot E. Mončinskienės, tarp darbuotojų, kurių darbdaviai pageidauja labiausiai, – siuvėjai, virėjai, metalo ir medienos apdirbimo staklininkai, kvalifikuoti statybos darbininkai. Vis dėlto gerų specialistų rasti sunku, ir laisvos darbo vietos, kurių, atrodytų, – daugybė, lieka neužpildytos.
Vedėja vardijo šias neįsidarbinimo priežastis: netenkinantis darbo užmokestis, motyvacijos stoka, susisiekimo problema. Deja, didelę reikšmę čia turi ir padidinta nedarbo socialinio draudimo išmoka bei nelegalus darbas. „Pagrindinė problema ir yra ta, kad nemažai asmenų metai iš metų gauna socialines pašalpas. Todėl žmonės nenori pradėti dirbti“, – teigė ji.
Aprūpintų būstu
Politikų ir verslo atstovų susitikime taip pat kalbėta apie problemas, su kuriomis susiduria darbdaviai, ieškodami jaunų žmonių. Realybė ta, kad mokslus Vilniuje, kitur baigę studentai nebenori grįžti į Ukmergę: lieka didmiesčiuose arba išvyksta į užsienį.
Tiesa, yra ir kitokių pavyzdžių. Apie juos kalbėjo AB „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius Vaclovas Pakulis, kai tarybos nariai tądien viešėjo šioje įmonėje. Jis pasakojo apie atvejus, kai darbu čia domisi netgi iš Norvegijos, Danijos grįžęs jaunimas.
Įmonė, tikino vadovas, pasiryžusi parūpinti tokiems darbuotojams gyvenamuosius būstus ar netgi statyti daugiabutį. „Pavyzdžiui, Vilniuje, jei esi jaunas, ekonomiškai neapsimoka gyventi, nebent esi IT specialistas. Tačiau Ukmergėje pastebėjom problemą: butų, kuriuose galėtume apgyvendinti pas mus dirbti atvykstančius specialistus, čia paprasčiausiai trūksta“, – sakė jis.
Apie galimybę įmonės lėšomis statyti butus savo darbuotojams kalbėjo ir kitų įmonių atstovai. Tačiau kad tokie planai būtų pradėti įgyvendinti, turi susidaryti atitinkamas juose gyvensiančiųjų skaičius.
Rūpi tik telefonas
Apgailestauta, kad anaiptol ne visą jaunimą traukia darbas ir atlyginimas. Tokia patirtimi pasidalijo Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė. Pasakojo nutarusi vasaros laikotarpiu įdarbinti darbo biržoje užsiregistravusių gimnazistų, kuriems liko mokytis metai. Siūlomas uždarbis – 700 eurų.
Direktorė neslepia nusivylusi jaunimo požiūriu į darbą ir visišku atsakomybės trūkumu: „Jiems absoliučiai niekas daugiau nerūpi, išskyrus telefoną. Net ir dirbdami parduotuvėje jo nepaleidžia – akių į klientą nepakelia. Padirba 2–3 dienas ir viską meta, sako – kam man čia dirbti, jeigu vis tiek tuoj išvažiuosiu iš šitos Ukmergės.“
Ji sakė irgi mananti, kad jaunimas seka blogu tėvų, kuriuos „sugadino“ pašalpos pavyzdžiu. Esą kam stengtis, jei pinigų ir taip bus.
Reikia ir nekvalifikuotų
Skelbiama, kad šių metų birželio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 140,2 tūkst. bedarbių. Jie sudarė 8,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Gegužės mėnesį Lietuvos darbo biržos informacinėje sistemoje buvo registruota 38,4 tūkst. darbo pasiūlymų. Į šalies teritorines darbo biržas per mėnesį kreipėsi 18,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų.
Pateikiama ir informacija, kokių darbuotojų šalyje labiausiai reikia. Tarp specialistų – statybos vadovų, administravimo ir vykdomųjų sekretorių, buhalterių bei apskaitos ir buhalterijos tarnautojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, pardavimo atstovų, socialinių darbuotojų, mechanikos inžinierių.
Iš kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų reikalingi sunkiasvorių sunkvežimių, krovinių transporto priemonių, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, pardavėjai, virėjai, statybininkai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, mėsininkai, žuvų darinėtojai, siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai, dažytojai, dailidės ir staliai.
Darbdavių pageidaujami nekvalifikuoti darbininkai – krovikai, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkai, pakuotojai (rankomis), prekių krovėjai į lentynas, nekvalifikuoti inžinerinių statinių statybos darbininkai, kiemsargiai, namų valytojai ir pagalbininkai, skalbėjai ir lygintojai (rankomis), virtuvės pagalbininkai.
