Jono Basanavičiaus gimnazijos 1–2 klasių mokiniai kartu su mokytojais Gražina Macijauskaite, Vilma Grigiene, Sauliumi Grigu ir Milda Pakėniene vykdė nepamokinio ugdymo veiklą. Surengta edukacinė ekskursija po Lenkiją.
Mokiniai aplankė Hitlerio bunkerių griuvėsius „Vilko guolis“. Hitleris, planuodamas Sovietų Sąjungos užpuolimą, 1940 m. pradėjo Rytų Prūsijoje, visai netoli Lietuvos sienos, statyti vieną iš savo karinių būstinių. Daugumos jų pavadinimai susiję su vilko vardu, nes toks buvo Hitlerio partinis slapyvardis.
„Per karą Hitleris Europoje turėjo apie 20 karinių būstinių, bet „Vilko guolis“ buvo viena svarbiausių. Visą ją sudaro sunkiųjų (tokių yra 7) ir lengvųjų bunkerių sistema. Čia buvo ir viešbučių vokiečių karininkams, geležinkelio bėgiai, stotis, net ir kazino – mažas miestelis, kuriame gyveno ir dirbo apie 2 000 nacių, tarp jų ir dauguma aukščiausių vadovų. Hitleris čia su pertraukomis praleido trejus su puse metų. Dabar „Vilko guolyje“ esančiame muziejuje galima pamatyti, kas iš jo liko po vokiečių pasitraukimo“, – pasakojo mokytojos G. Macijauskaitė ir V. Grigienė.
Ukmergiškiai taip pat vyko į vėlyvojo baroko Šv. Lipkos vienuolyną ir bažnyčią. Čia esantys „šokantys“ vargonai garsūs šventųjų figūrėlėmis, pamaldžiai linguojančiomis galvas vos užgrojus muzikai.
„Marienburgas – viena didžiausių Europoje viduramžių pilių. Kompleksą supa gynybinė siena, puošiama gausybės bokštelių. Viduje galima apžiūrėti gyvenamuosius apartamentus, koplyčią, sargų stebėjimo postus ir koridorius, Vasaros ir Žiemos menes. Muziejuje eksponuojami viduramžių ginklai, amatininkų dirbiniai, skulptūros, gintaro papuošalai. Aukštutinėje pilyje kadaise buvo kalėjimas, kuriame kalinti ypatingi belaisviai, vienas jų – Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis“, – kelionės įspūdžiais dalijosi pedagogės.
Gdanskas – vienas seniausių Šiaurės Lenkijos miestų. Gausu siaurų gatvelių bei XII–XVIII a. pastatų. Dauguma jų atstatyti po Antrojo pasaulinio karo bombardavimų, po kurių išliko tik apie trečdalis pastatų. Gimnazistai susipažino su miesto simboliu – Neptūno fontanu, Švč. Mergelės Marijos katedra, miesto rotuše, turgaus aikšte.
Torunė – vienas gražiausių miestų, išsidėstęs abipus Vyslos. Senamiestis – viduramžių dvasia dvelkiantis istorinis ansamblis, įtrauktas į UNESCO saugomų paminklų sąrašą. Originalus gatvių tinklas išliko nepakitęs nuo XIII a. Keliauninkai aplankė miesto rotušę, Torunės pilį, gotikines Šv. Jono ir Šv. Jokūbo bažnyčias. Torunė garsėja kaip astronomo Mikalojaus Koperniko gimtasis miestas.
„Varšuva – tai miestas, tarsi feniksas pakilęs iš pelenų po Antrojo pasaulinio karo, – sako mokytojos. – Centras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pasivaikščiojome karališkuoju keliu praminta gatve. Čia stovi buvusių pirklių bei miesto turtuolių namai ir rūmai. Aplankėme Zigmanto III Vazos koloną, Varšuvos simbolį – Undinėlės fontaną, gotikinę Šv. Jono katedrą. Jos požemiuose palaidota žymių šios šalies žmonių.“
Paskutinis kelionės tikslas – Mikalojaus Koperniko mokslų centras, kuriame nėra jokių gidų ar popierinių bukletų. Prie kiekvieno eksponato pateikta instrukcija. Pažinti juos lankytojai turi patys, liesdami, klausydamiesi, ragaudami, matydami. Tamsioji ekspozicija pristato šviesos ypatybes ir leidžia patirti įvairių optinių iliuzijų. „Civilizacijos ištakų ekspozicijoje galėjome pastatyti tiltą pagal Leonardo da Vinčio projektą. Muziejuje svajonės tampa realybe“, – džiaugiasi jos.
UŽ inf.
