Girdėdami parduotuvėje, grožio salone ar kitoje įstaigoje grojančią muziką, turbūt retai susimąstom, ar ji leidžiama legaliai. Tai daryti fonogramų naudotojus įpareigoja įstatymai. O štai pačiai muzikai lankytojai išrankūs: stebisi, kodėl Ukmergėje kai kuriose viešose vietose skamba, pavyzdžiui, rusiški kūriniai.
Vadovaujantis LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, muzikos kūrinių naudojimas fonui parduotuvėse, baruose, kirpyklose, laukiamuosiuose ir visose kitose viešose vietose laikomas viešu atlikimu. Todėl kūrinių naudotojui atsiranda pareiga turėti licenciją (sudaryti autorinę-licencinę sutartį) ir mokėti autorinį atlyginimą.
Įstatyme nustatyta pareiga 14 darbo dienų iki kūrinių naudojimo pradžios kreiptis į kolektyvinio teisių administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją atitinkamu būdu naudoti kūrinius.
„Mūsų žiniomis, didžioji dalis Ukmergėje veikiančių įmonių ir įstaigų tokias licencijas turi“, – „Ukmergės žinioms“ pasakojo apie šią tvarką paaiškinęs autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos LATGA Muzikos kūrinių licencijavimo poskyrio vadovas Arvydas Adamonis.
Jo teigimu, sudarius sutartis, suteikiančias teisę naudoti kūrinius fonui, galima laisvai rinktis iš plataus repertuaro (daugiau nei 20 mln. kūrinių) labiausiai tinkamą muziką ir ją naudoti. „LATGA licencija suteikia teisę naudoti populiariausių kūrėjų muziką, neriboja naudotojo pasirinkimo. Jis gali laisvai rinktis bet kokio žanro bet kokius kūrinius iš viso pasaulio repertuaro, taip pat – bet kokias technines priemones, šaltinius: radijo, TV transliacijos, įrašai, internetiniai portalai“, – sako jis.
Kokia yra licencijų išdavimo tvarka? Anot pašnekovo, kūrinių naudotojai gali pildyti paraiškas asociacijos LATGA interneto puslapyje arba atsisiųsti sutarties formą, užpildyti ir atsiųsti elektroniniu paštu.
Nustebino rusiškos dainos
Tai, kas grojama įvairiose įstaigose, atkreipia ir ausylų, muziką mėgstančių ukmergiškių dėmesį. Vienas skaitytojas netgi pasidalijo savo įspūdžiais.
Pasakojo esantis dažnas parduotuvės „Bikuva“ lankytojas ir neretai, jo teigimu, tenka nustebti dėl to, kad čia skamba dainos rusų kalba. Anot pirkėjo, ne vieną kartą parduotuvėje girdėjęs leidžiamą rusišką radijo stotį, grojamą muziką, šia kalba skaitomas žinias.
Ukmergiškiui tai atrodo labai keista: svarsto, ar savoje šalyje, savo mieste, nebūtų tinkamiau groti nacionalinius kūrinius.
„Reikia pasidžiaugti, kad skaitytojas atkreipė dėmesį į jo apsilankymo metu skambėjusią muziką, ir jam už tai padėkoti, – neslepia A. Adamonis. – Seniai įrodyta, kad tinkamai parinkta muzika prekybos centruose ir ne tik juose nėra tik priemonė užgožti šaldytuvų gaudesį, kasos aparatų pypsėjimus, pirkėjų pokalbius. Ji sukuria malonesnę atmosferą tiek lankytojams, tiek personalui.“
Jis turi pasiūlymų, jei netenkina konkrečioje vietoje skambanti muzika: „Pirmiausia – kreiptis į parduotuvės administratorių ir jam išreikšti savo nuomonę. Paprastai prekybininkai reaguoja į pirkėjų pageidavimus ir nusiskundimus. Kitas pasiūlymas – rinktis kitą prekybos centrą, kur muzika nesukelia neigiamų emocijų.
Reguliuoja rinka
Tiesa, pripažįsta, jog „gyvename laisvoje šalyje ir neturime nei teisės aktų, nei institucijų, kurios turėtų įgaliojimus „įsakyti“ prekybos centrams, barams, kirpykloms ir t. t., kokias radijo stotis pasirinkti“. Šiuos dalykus, sako pašnekovas, reguliuoja rinka.
„Aišku, būtų tikrai prasminga ir gražu, jeigu valstybės atkūrimo šimtmečio metais viešose erdvėse vyrautų lietuviška muzika. Deja, ne visur ji pasirenkama“, – pridūrė A. Adamonis.
„Dainuoja“ dušo kabinos
Pasiteiravome ir pačių prekybininkų, ką jie mano apie tokius pirkėjų pastebėjimus. Į tai atsakė Jolita Mieliauskienė, Utenoje įsikūrusios UAB „Bikuvos prekyba“ personalo vadovė.
„Dėl „Bikuvoje“ skambančių dainų ir žinių rusų kalba turėtume nesutikti jau vien todėl, kad „Bikuva“ kaip prekybininkas neleidžia muzikos ir jokių radijo stočių. Situacija mums yra suprantama, nes „Bikuvos“ prekių asortimente yra dušo kabinų, kuriose skamba muzika. Būtent šiuo tikslu esame sudarę sąlygas pirkėjams patikrinti šios produkcijos galimybių kokybę“, – tikino ji.
Pirkėjai, anot jos, patys įjungia „dainuojančias“ kabinas ir stotį pasirenka patys, o galiausiai, patikrinę kokybę, palieka įjungtą. „Mūsų prekybos centro lankytojai ir pirkėjai yra įvairių skonių, intelekto ir net patriotiškumo. Svarbiausia, kad tai, kas neuždrausta, yra leistina ir atitinka demokratijos principus“, – įsitikinusi vadovė.
Naudojo neteisėtai
Muzikos kūrinių licencijavimo poskyrio vadovas A. Adamonis patikslino, kad minėtas prekybos centras asociacijos LATGA licencijos naudoti kūriniams neturi.
Taip pat sakė, kad tokiais atvejais, jeigu įstaigos jų neturi, o muzika leidžiama, galima konstatuoti, kad kūriniai naudojami neteisėtai. „Lietuvos Respublika, kaip valstybė, 1994 metais prisijungdama prie Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, įsipareigojo vienodai traktuoti ir saugoti tiek savo, tiek užsienio valstybių autorių teises. Todėl nepriklausomai nuo to, kokios valstybės piliečių kūrėjų kūriniai naudojami Lietuvoje, licencijavimo taisyklės taikomos tos pačios“, – teigia jis.
„Panašios informacijos apie galimai neteisėtai naudojamus kūrinius tame pačiame tinkle esame surinkę ir anksčiau. Turėjome tinklo atstovų patikinimą, kad kūriniai nebus naudojami“, – neslėpė A. Adamonis.
Gali groti bet ką
Pasak Lietuvos gretutinių teisių asociacijos, žinomos pavadinimu AGATA, Muzikos licencijų skyriaus vadovo Mindaugo Budvyčio, jeigu įmonės groja muziką savo patalpose pažeisdamos įstatymą, gali grėsti bauda iki 1 000 Eur. Jei daro tai teisėtai – jų pačių reikalas, kokius kūrinius leisti.
„Įmonės gali groti bet kokią muziką – rusišką, lietuvišką, anglišką ir pan. AGATA ir LATGA negali nurodyti, ką turi groti. Žinoma, mes visuomet skatiname rinktis lietuvių atlikėjų sukurtas dainas. Mūsų iniciatyva buvo surinkta ir sukurta didžiausia lietuviškų dainų platforma www.pakartot.lt, kuria gali naudotis nemokamai“, – pasakojo jis.
M. Budvytis informavo, kad Ukmergėje legaliai muziką naudoja per 100 verslo vietų: „Ukmergėje visi mūsų klientai yra geranoriški. Su visais pavyksta susitarti, apsieinama be teismų.“
„Jei verslo vieta neturi licencinės sutarties, negalima groti jokios muzikos per radiją, TV, jutubą, „Spotify“, CD – turi būti visiška tyla“, – pabrėžė jis.
Paiso klientų
Tinkamai parinktos muzikos įtaka verslo sėkmei neabejojama. „Prekybos centrai, kavinės, sporto klubai ar kitos vietos, kur viešai skelbiamos fonogramos, „sumoka“ savo klientų srautu, jei pasirenka muziką, kuri neatitinka daugumos jų lūkesčių. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad per pastaruosius dešimt metų verslo susidomėjimas muzikos panaudojimo galimybėmis labai išaugo“, – nuomone pasidalijo Muzikos licencijų skyriaus vyr. specialistas Povilas Sadauskas.
Anot jo, juridiniai ar fiziniai asmenys, naudojantys fonogramas, turi teisę patys rinktis, kokią muziką naudoti, nepriklausomai nuo to, kokia kalba dainuojama ar kokioje šalyje muzika buvo išleista.
