Suaugusiais žmonėmis kartais tenka rūpintis lyg mažais nesavarankiškais vaikais. Tą dažnai patiria socialiniai darbuotojai, tačiau jų pastangos įvertinamos ne visada. Taip nutiko ir Taujėnų seniūnijoje: jų pagalba ne visiems pasirodė tinkama.
Šios seniūnijos darbuotojai priversti padėti kapstytis iš rūpesčių vienai Taujėnų miestelio gyventojai. 1995 m. gimusi taujėniškė, neturinti artimųjų, viena gyvena socialiniame būste. Čia atsikėlė prieš kelerius metus, baigusi tuometinę Ukmergės specialiąją mokyklą. Kol mokėsi šioje įstaigoje, Taujėnuose apsistodavo savaitgaliais.
Trečią neįgalumo grupę turinti jauna moteris niekur nedirba, gauna neįgalumo pašalpą. 221 euras – tokios, pasak socialinės darbuotojos Jurgitos Levickienės, yra visos jos pajamos. Deja, skolų turinti tiek, kad nebeapsieinama be antstolių.
Buvo ištekėjusi, tačiau dar mažas jos sūnus dabar auga pas tėvą. Vaikui ji turi mokėti alimentus.
Darbuotojams gerai žinoma, kad neįgali moteris nemoka tinkamai tvarkytis su pinigais. J. Levickienė pasakojo, kad ji turi išsimokėtinai įsigijusi kelis telefonus, kitų prekių, o paskola, kurią reikia iki šiol mokėti, buvo paimta dar litais. Skolos, anot pašnekovės, siekia 3 000 eurų. Maža to, teigė ji, šios gyventojos vardu paskolą paėmęs ir kitas asmuo.
„Į parduotuvę apsipirkti su ja einam kartu, nuperkama būtiniausių produktų. Reikia už butą mokėti, tik neseniai baigėm mokėti skolas už elektrą, kad jų neliktų“, – pasakojo ji.
Taujėniškė suvokia, kad giliai įklimpo į finansines bėdas. Tad, atėjusi į seniūniją, pati paliko čia savo asmens tapatybės ir banko korteles. Socialinė darbuotoja neslepia – jas teko tiesiog paimti iš gyventojos, kad ši neišlaidautų, neduotų savo banko kortelės kitiems.
Su tuo, anot J. Levickienės, ji sutiko pati. Tačiau kitiems sako, kad kortelės iš jos buvo atimtos. Apie tai papasakoti panoro ir viena į redakciją užsukusi moteriškė, pažįstanti šią jauną moterį, žinanti, kaip ji gyvena.
Kadangi ir pati yra finansiškai padėjusi taujėniškei, jai neatrodo, kad likus be banko kortelės problemos išsispręs.
„Seniūnijos darbuotojos atėmė – atseit nemoka elgtis su kortele. Tačiau ar niekam nerūpi, kad ji valgyti neturi? Pati sakė, kad jai buvo pasiūlyta arbatos išgerti, kad alkana nebūtų, o dabar ir iš kaimynų skolinasi. Kodėl ir aš turiu jos skolas mokėti? Darbuotojai neturėjo teisės šitaip pasielgti“, – piktinosi skaitytoja.
J. Levickienė apgailestavo dėl tokio požiūrio ir priekaištų. „Mūsų seniūnijoje yra ir daugiau panašių atvejų, tačiau visada kalbamės ir sprendžiam kilusias problemas. O čia norėjosi užbėgti už akių dar didesniems rūpesčiams, padėti gyventojai, apsaugoti nuo kitų paskolų ir nemalonumų. Stengiesi, bet apipila purvais…“ – apmaudu pašnekovei.
Ji abejoja, ar jos prižiūrima moteris atsispirs pagundai vėl skolintis, įsigyti prekių išsimokėtinai. Baiminasi, kad antstoliai areštuos banko sąskaitą: „Ji ir dabar nepajėgi atidavinėti skolas. Kas bus, kai visai negalės mokėti už butą ir alimentų savo vaikui?“
