„Klajūnas“ skambina pavojaus varpais – ši gyvūnų prieglauda perpildyta, o joje siaučia mirtinas šunims virusas.
„Atvežti gyvūnai dažniausiai yra nusilpę, neskiepyti, neturintys imuniteto. Jie pasmerkti arba ilgam ir brangiam gydymui, arba mirčiai. Todėl prašome bent laikinai gyvūnų čia nevežti“, – sako „Klajūno“ vadovė Ilma Germanienė.
Nuo šių metų pradžios į prieglaudą jau priimta per 70 gyvūnų. Tarp jų apie 40 šunų, likę – katinėliai. „Tai – gąsdinantis skaičius. Stengiamės suskiepyti visus, ką tik atvykusius, su viltimi, kad spės susiformuoti imunitetas nuo kraupios ligos. Deja, nebeturim kur padėti atvežtųjų – tiesiog nebetelpam“, – sako pašnekovė. Vardijo, kad nauji namai šiemet surasti 12 globotinių. Deja, 5 šuneliai nugaišo nuo grėsmingos ligos – parvoviruso.
„Tai – be proto pavojinga liga. Virusinė infekcija užsikrečiama tiesiogiai ar netiesiogiai per išmatas, liečiantis prie įvairių daiktų. Virusas gali išlikti pavojingas metų metus. Žmogui jis pavojaus nekelia – tik šunims “, – pasakojo „Klajūno“ vadovė.
Literatūroje apie šią ligą pažymima, kad dažnai ji išplinta būtent šunų prieglaudose, kuriose priglaudžiami benamiai šiuo virusu užsikrėtę gyvūnai. Susirgus gydomi tik ligos simptomai. Šunys, sergantys sunkia forma ir negaunantys antibiotikų, gali nugaišti po kelių parų.
Apsauga nuo viruso – tik skiepas. Tačiau, kad jis suveiktų ir imunitetas atsirastų, turi praeiti bent 21 diena. Jei šunelis į prieglaudą patenka neskiepytas, nusilpęs, nors čia ir vakcinuojamas, gali pasigauti virusą ir nugaišti – imunitetas nespėja susidaryti.
Pasirodo, viruso židinį prieglaudoje išnaikinti įmanoma, bet tai – brangu: tektų pakeisti visas šunų būdas ir net nukasti nemažą žvyro sluoksnį bei užpilti nauju. „Klajūnas“ pasiryžęs tokiems darbams, bet juos stabdo lėšų stygius.
„Ir taip esam įklimpę į skolas veterinarijos klinikoms už gyvūnų gydymą“, – pasakojo I. Germanienė. Pasak jos, išgydyti siekiama kiekvieną prieglaudos gyventoją, jei tik tokio gydymo esama. Šiuo metu gydoma širdies nepakankamu serganti kalaitė. „Pernai viena kalaitė pateko pas mus nusilpusi, nukraujavusi. Kai kam galėjo atrodyti, kad reikia užmigdyti, bet po kelių mėnesių ji atsigavo, tapo žvali, laiminga“, – pasakojo pašnekovė.
Kai kam atrodo, kad sergantį gyvūną reikia užmigdyti, bet tai esą klaidingas mąstymas. Juk niekur pasaulyje netaikoma eutanazija sloga susirgusiam žmogui. „Įkūrėm šią prieglaudą ne su tikslu naikinti, o siekdami padėti gyvūnams“, – sako „Klajūno“ vadovė.
