Nederlingas žemes pavertė derlingomis

Nederlingas žemes pavertė derlingomis / Gedimino Nemunaičio nuotr.

Ukmergės rajono žemių našumas yra gerokai prastesnis nei kai kurių kitų, pavyzdžiui, Kėdainių rajono.  Ūkininkaujantieji mūsų rajono nederlingose žemėse žemdirbiai ligi šios sulaukdavo papildomos išmokų dalies – po 55 eurus už hektarą. Tokias išmokas gaudavo ir kai kurių kitų Aukštaitijoje, Žemaitijoje ir Dzūkijoje esančių rajonų ūkininkai.

Nederlingomis mūsų rajone ligi šiol įvardytos visų Ukmergės rajono seniūnijų žemės. O dabar tokioms priskirtos tik Šešuolių ir Želvos seniūnijos.

Lietuvoje nederlingų žemių plotai iš viso sumažinti 30 proc.

Šiai ir ateinančiais metais išmoka mažėja iki 25 eurų už hektarą, o nuo 2020-ųjų jos visai neliks.

Žemdirbiai tam prieštarauja. Per 60 Ukmergės rajono ūkininkų praėjusią savaitę susirinko aptarti jiems aktualų klausimą.

Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša primena, kad nederlingų žemių asociacija beveik prieš kelis dešimtmečius buvo įkurta būtent mūsų rajone vepriškio Stepono Jankeliūno iniciatyva. Jos siekis buvo bent kiek suvienodinti sąlygas ūkininkaujantiems derlingose ir nederlingose žemėse. Juk vieni investuodami tiek pat lėšų sulaukia gerų derlių, o kitiems to pasiekti neįmanoma. 

Asociacijos nariai buvo išsikovoję paramą, tačiau dabar jos nebetenka. O ir pati asociacija, nuo jos vairo pasitraukus S. Jankeliūnui, persikėlė į Varėną. Anot A. Valaišos, dabar ji gina vien tik šio regiono žemdirbių interesus, kitą Lietuvos dalį palikdama likimo valiai.

A. Valaiša ir kiti ūkininkai įsitikinę, kad niekas mūsų rajono žemių našumo pastaraisiais metais netikrino, nors turėjo tai daryti agrocheminės laboratorijos specialistai.

Praėjusią savaitę vykusiame žemdirbių susitikime priimtoje rezoliucijoje reikalaujama, kad tokie tyrimai būtų atlikti. 

Susirinkime svarstyti ir kiti žemdirbiams aktualūs klausimai. Nutarta jungtis prie Žemaitijoje įkurtos dar vienos nederlingose žemėse ūkininkaujančius ūkininkus vienijančios asociacijos.

Aptartas žemdirbių taip pat netenkinantis reikalavimas – ekologiškai ūkininkaujantieji per penkerių metų laikotarpį  bent vienus metus turi auginti ankštines žoles. Tik tokiu atveju gali gauti išmokas. Apie tai kalbėjo Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis ir ekologinius ūkius vienijančios asociacijos vadovas Saulius Daniulis.

Ūkininkams taip pat pristatyti biologiniai preparatai dirvožemiui gerinti.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *