Rajone yra nemažai žmogaus ir laiko pamirštų pastatų, kuriuos būtų galima prikelti naujam gyvenimui. Vieni tokių – buvusios Veprių profesinės mokyklos statiniai. Tačiau mėginimai juos tinkamai panaudoti kol kas nesėkmingi. Vietiniai gyventojai netgi siūlo čia įrengti socialinius būstus.
Mokyklos kompleksą sudaro du bendrabučiai, mokymo korpusas, dar yra ir atskiras dirbtuvių pastatas. Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos nuosavybė – dabar jau nebe visi statiniai: dalis jų priklauso valstybės įmonei Turto bankui.
Veprių seniūnei Dalei Urbonienei gaila, kad miestelyje esančios didžiulės visai geros būklės patalpos tarsi niekam ir nereikalingos. „Mokykla iš čia išsikėlė seniai – prieš dešimt metų tai tikrai. Dabar pastatai stovi tušti, nebenaudojami. Dar su ankstesniais rajono vadovais svarstėm, ką su jais būtų galima daryti. Kalbėta apie planus viename iš bendrabučių įrengti senelių namus – jų labai reikėtų vienišiems ligotiems gyventojams, kuriems būtina nuolatinė slauga. Patalpos buvo apžiūrėtos, tokiai minčiai jau buvo pritarusi ir tuometinė rajono savivaldybės taryba“, – pasakojo seniūnė.
Tačiau, jos teigimu, Švietimo ir mokslo ministerija, kuriai pavaldi Technologijų ir verslo mokykla, tąsyk nedavė tam sutikimo.
Vaizdo negadina
„Likusi didelė salė, valgykla, keturių aukštų bendrabutis ir dar vienas, kuris, nors ir labiau nugyventas, bet su gražia sporto sale, – vardijo D. Urbonienė. – Didelių investicijų sutvarkyti patalpas nebūtų. Gaila tokios vietos: būtų galima panaudoti socialinėms reikmėms, įrengti vieną ar dvi palatas gulintiems ligoniams, senukams. Juk tiek trūksta priežiūros visokiems vargšams: kaimas sensta, vaikai išvažiuoja – lieka seni tėvai… Už paslaugas žmonės galėtų ir iš savo kišenės prisidėti.“
Anot jos, čia ir pati vieta patraukli: „Aplink graži teritorija, kurią verslo mokykla ir dabar prižiūri, patys nusišienauja, aplinka sutvarkyta, primena parką: yra liepų alėja – graži, neapleista, ir ąžuoliukų auga. Tikrai negadina miestelio vaizdo. Už tos buvusios mokyklos Veprių jaunimas pasitvarkęs – turi aikštelę, kurioje sportuoja. Čia pat esančiame savo darže verslo mokykla užsiaugina morkų, svogūnų, bulvių, burokėlių.“
Pasak pašnekovės, pasirūpinama ir šios aplinkos saugumu: „Sargai čia užmeta akį, nes kelis sykius buvo įsiveržimų į patalpas, kartą pagavo vagiant.“
Virė gyvenimas
Seniūnė su nostalgija kalba apie laikus, kai veikė profesinė mokykla. Joje moteris pradėjo dirbti, kai 1979 metais atvyko į mūsų rajoną. Mokytojavo kurį laiką, o jos vyras – ilgus metus.
„Kai atvažiavom, įspūdis, įsiliejus į mokyklos bendruomenę, buvo neeilinis, – prisimena ji. – Mokėsi jaunuoliai, baigę 8 klases, tais laikais būdavo apie 1000 moksleivių. Dar buvo mokyklos filialai Širvintose ir Jonavoje, su jais – apie 1200. Dėstė apie 160 jaunų darbuotojų. Bendrabutyje gyveno jaunos šeimos, vedė vaikus į darželį. Mokykloje buvo šokių salė, biblioteka, vakarais vykdavo įvairūs užsiėmimai, visi ateidavo prisikepę pyragų… Tiesiog virė gyvenimas. Buvo didelė tvarka, budėjimai naktimis. Ir pati budėdavau.“
Anot D. Urbonienės, profesinė mokykla rajoną garsino ir šalyje, buvo pelniusi apdovanojimų, tarp jų – už gražiausiai tvarkomą mokyklos aplinką.
Statytų naują
Turto bankui, pasak Technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus Jono Cesevičiaus, priklauso dauguma Vepriuose esančių patalpų. „Bendrabučiai, sporto salė, katilinė – viskas jų. Mokyklos – tik dirbtuvės, kuriose laikom įvairią techniką. Ir kitos patalpos nėra visai ištuštintos, likę baldų – aplūžusių, nenaudojamų. Ten mūsų sargai prižiūri, nes kitaip viską išnešiotų“, – sako jis.
Teigia, kad nebenaudojamais „gargarais“ virtę statiniai mokyklai nereikalingi.
„Turim minčių ten, tik kitoj vietoj, statyti ką nors nauja, nes ten yra mūsų žemių. Galėtume tai panaudoti mokymo tikslams – ruošti ekskavatorininkus ir buldozerininkus. Po žeme – žvyras, tam kaip tik tinkamos sąlygos, kurių kitur neturim, nes po lietaus būtų pliurzalynė. Dabartinių mūrinių pastatų rekonstruoti neapsimoka – kainuotų brangiau nei pasistatyti kitą, lengvų konstrukcijų. Jame laikytume techniką. Šitų senų pastatų visai atsisakytume“, – pasakojo pašnekovas.
Išėjo šnipštas
Koks viso komplekso likimas, tikina nenumanantis. Tai, anot jo, priklauso nuo turtu disponuojančios valstybinės įmonės: „Jie privatizuoja – jie patys ir sprendžia, ką daryt.“
J. Cesevičius taip pat apgailestauja dėl tiesiog be jokio tikslo stovinčių patalpų. Priežastimi vadina ir biurokratines kliūtis: „Atsirado tokių, kurie domėjosi. Buvo verslininkų, norėjusių čia atidaryti kompiuterių surinkimo gamyklą. Bet biurokratiniai keliai ilgi, o tuos klausimus reikia spręsti greitai, tai ir išėjo šnipštas.“
Investuotojai nesidomi
Kad artimiausiu metu galėtų sulaukti būtent tokių patalpų ieškančių interesantų, abejoja ir rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas. Apie socialinius būstus ar kitos panašios paskirties paslaugas čia, anot jo, irgi nesvarstyta. „Kol kas nei poreikio, nei galimybių neturim“, – teigė jis.
Pasakojo, kad prieš kurį laiką apžiūrėti šių patalpų buvo atvykę kariai. Jų sulaukta, kai Lietuvoje buvo rengiamasi dislokuoti NATO bataliono kovinę grupę. „Tinkamos vietos kariškiai ieškojo po visą Lietuvą, domėjosi ir čia. Lyg ir būtų tikę, tačiau vis dėlto pasirinko kitą regioną“, – sakė S. Jackūnas.
Tikina, kad pastatų klausimas nėra pamirštas. Pasitaikius progai mėginama siūlyti besidomintiesiems galimybėmis investuoti: „Gaila, bet labiau ieško mažesnių patalpų. O gal kas nors ir atsiras, nes informacija tikrai dalijamės.“
Direktorius neslepia, kad yra kuo rūpintis ir be šių patalpų Vepriuose. Mat dar daugiau galvos skausmo dėl šeimininkų vis nerandančio pačios savivaldybės turto Lyduokių, Šešuolių, kitose seniūnijose bei Ukmergės mieste.
