Šernus masiškai guldantis afrikinis kiaulių maras – didžiulis praradimas medžiotojams. Jų laimikiai „susitraukė“ vos iki kelių šernų per mėnesį. Tiesa, už sumedžiotus užsikrėtusius šernus medžiotojams mokamos išmokos.
Pasak Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytojo inspektoriaus Žilvino Dirsės, maras apėmė visą rajoną. Nebėra miško, kuriame nebūtų paplitęs šis virusas.
Skirtingai nei kiti rajonai, mūsiškis, sako jis, ilgai „atsilaikė“ iki tol, kol pernai gegužės pabaigoje liga prasiveržė. Pirmas afrikinio kiaulių maro atvejis buvo nustatytas ištyrus Lyduokių medžiotojų klubo sumedžiotą laimikį.
Ligos protrūkis fiksuojamas nuo liepos, kai šernai ėmė masiškai kristi. „Prasidėjo Balelių, Kraupėnų, Siesikų miškuose, persimetė į Taujėnų miškus, Šešuolių girią, – pasakojo pašnekovas. – Apie pirmus kritimus pranešė grybautojai. Būtent jie yra vieni iš viruso platintojų, pernešančių jį su apavu, drabužiais. Virusą taip pat galima „pervežti“ automobiliais, kuriais grybautojai atvyksta į miškus. Platina ir patys šernai, kontaktuojantys vieni su kitais. Žiemą miške ant sniego randam kraujo, tai – sergančio šerno išskyros iš nosies. Vasarą tokio vaizdo nepamatysi.“
Šernams susirgus įtemptos dienos prasidėjo ir medžiotojams. Jiems gerokai padaugėjo darbo, be to, turi laikytis gausybės reikalavimų.
Rastas kritęs ar sumedžiotas šernas turi būti tinkamai paimtas. Sustiprinti transportavimo, dorojimo, aikštelių, kuriose tai atliekama, valymo, atliekų atsikratymo reikalavimai. Jie susiję ir su naudojamu inventoriumi, ypač svarbūs – dezinfekciniai kilimėliai.
Anot Ž. Dirsės, tikrinama, ar laikomasi nurodymų, rengiami neplanuoti šalies medžiotojų būrelių patikrinimai.
Tikrintuose mūsų rajono būreliuose pažeidimų iki šiol nebuvo nustatyta: „Būreliai į tai žiūri labai rimtai. Įsirengė geresnes patalpas su kanalizacija, plytelėmis, elektriniais keltuvais, turi nebe tik šaldytuvus, bet ir šaldiklius. Visi turi įsigiję privalomą įrangą.“
Rajone yra 16 medžiotojų būrelių bei 22 jų naudojamos pirminio apdorojimo aikštelės.
Gydytojas taip pat pasakojo, kad rajone per praėjusius metus buvo sumedžiota per 800 šernų. Gyvūnams ėmus kristi medžioklės laimikiai tapo gerokai mažesni. Antras kritimo etapas prasidėjo spalį: per mėnesį buvo randama po šimtą ir daugiau nugaišusių šernų. Iš viso per pusmetį tokių buvo 413, didžioji dalis sirgo afrikiniu kiaulių maru.
Vien šiemet Lietuvoje maras nustatytas jau 259 vietose. Rasti 477 nugaišę šernai, liga taip pat nustatyta 91 sumedžiotam gyvūnui. Perdien dėl maro sunaikinama 21,5 šerno.
Mūsų rajone sausį krito 77 šernai, dauguma buvo užsikrėtę. Sumedžioti tik 9, trims iš jų nustatytas maras.
Pašnekovas pasakojo, kad rasta gaišena turi būti užkasta radimo vietoje. Tai irgi privalo atlikti medžiotojai, kurių būrelio teritorijoje ji aptikta.
Už rastas, taip pat ir sunaikintas gaišenas skiriamos išmokos. Už „radybas“ asmeniui mokama 30 eurų. Tiesa, laukia nemenka dokumentacija, kurią reikia užpildyti, įrodant, kad gaišena buvo tikrai rasta. Medžiotojų būreliui už gaišenos sutvarkymą mokama 20 eurų, jei pats būrelis rado ir sutvarkė – daugiau.
Paaiškėjus, kad sumedžiotas šernas – sergantis, būreliui mokama 100 eurų. Mokama ir už sumedžiotas šernų pateles, kurios Vyriausybės nutarimu medžiojamos tam, kad būtų mažinama šernų populiacija, norint išvengti maro.
Ukmergės rajono medžiotojams už gaišenų radimus ir sutvarkymą pernai išmokėta 15 430 eurų. Už sumedžiotus užsikrėtusius šernus – 1 700 eurų, už sumedžiotas pateles – 16 300 eurų.
