Kelininkams pastarosios dienos – ne pyragai: dėl nesiliaujančio sniego turi daug papildomo darbo. Tačiau didesnių jų pastangų gyventojai vis tiek pasigenda ir piktinasi slidžiais keliais. Ypač sudėtinga situacija kaimo keliuose.
Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė sako, kad prireikus pagalbos sulaukiama iš vieno vietos ūkininko. Jo traktorius valant sniegą labai praverčia.
„Visus seniūnijos vietinius kelius pagal mūsų prašymą valo jau daug metų. Turim sudarę sutartį, už darbus susimokam iš seniūnijai skirtų lėšų“, – pasakojo ji.
Tiesa, šią žiemą tokios pagalbos, anot pašnekovės, kol kas dar neprireikė. Mano, kad, norint išvengti problemų, reikia ir patiems vairuotojams būti atsargiems. „Matysim: situacijai prastėjant kviesimės ūkininką“, – žada seniūnė.
Teigia, kad apie kitas galimybes nesvarstoma: „Įmonės valyti mūsų kelių nenori. Jie turi savo tvarką, prižiūrimus plotus, nustatytą laiką – pas mus tik po kelių parų atvažiuotų, jei prašytume. O ūkininkams užtenka tik paskambinti, jie čia gerai žino kelius.“
Kaip seniūnijoje sprendžiamas slidžių kelių klausimas? „Dėl barstymo su niekuo neturim sutarties. Prireikus patys nusiperkam žvyro ir su kastuvėliu pabarstom. Ten, kur įkalnės, būdavo, paliekam žvyro, bet dabar nedėjom: kadangi iš rudens labai lijo, bijojom, kad jo nenulytų.“
Būtų prabanga
Pabaisko seniūnijoje taip pat talkina ūkininkai. Tokių pagalbininkų, sako seniūnas Gediminas Lapukas, yra net keli: „Jie šiuos darbus pasidaliję po visą seniūniją. Anksčiau sniegą valydavo „Ukmergės keliai“, bet jau seniai perėmė ūkininkai, dirba su modernia technika. Valyti dažnai tikrai nereikia, dar nebuvo, kad užverstų sniegu iki ausų. Tačiau pasikviesti nėra problema: paskambina žmonės – ir nuvalo.“
Kitos priemonės, neslepia jis, seniūnijai nelabai įkandamos: „Ypatingo barstymo neteko daryt. Barstom patys su karučiu, naudojam smėlį. Ko nors kito ieškoti nesam nusiteikę – tai labai brangi paslauga. Jei būtų stipri lijundra, prašytume įmonės pabarstyti įkalnes, nuokalnes, bet čia jau būtų prabanga.“
Ir valo, ir barsto
UAB „Ukmergės versmė“ direktorius servisui Gintaras Zaikauskas pasakojo, kad miesto gatvės žiemos sezonu ne tik valomos, bet ir barstomos žvyro ir druskos mišiniu, laistomos druskos skysčiu.
„Valymas priklauso nuo snygio ir to, kuriuo metu sninga. Jei po truputį – gatvių nevalom, tik pabarstom, palaistom. Dabar daugiau naudojam žvyro ir druskos mišinį, kuris turi ilgalaikiškesnį poveikį, nes, pavyzdžiui, jei minus penkiolika ir didesnis šaltis, viena druska nelabai veikia“, – sako jis.
Gatvėse dirba mašina su valymo ir barstymo įranga. Įmonė turi ir traktorių, skirtų valyti kelius, aikšteles.
Įprastai, prisnigus vakare ar naktį, tvarkoma ryte. Prisnigus labai daug valomos visoms grupėms priskirtos miesto gatvės – ir atokesnės. „Sningant nuolat, kai kritulių daug, kaskart turim barstyti. Visada stebim prognozes: jei būna žadama ypač žema temperatūra, nebarstom, kitaip pašalus bus slidu“, – aiškino jis.
Stengiasi būti taupūs
Direktorius pripažįsta, kad sulaukiama žmonių skundų dėl netinkamai atliekamų valymo, barstymo darbų. Sako, kad stengiamasi viską daryti kokybiškai, tačiau „žiema yra žiema“. Kelininkams reikia paisyti to, kokiai temperatūrai esant ir kiek prisnigus, kiek ir kokias medžiagas naudoti, kad nesusidarytų ledas. Taip pat palaukti, kol pabarsčius automobiliai jas pravažinės ir jos įsigers į sniegą.
„Stengiamės pabert tiek, kad lėšos nebūtų bereikalingai eikvojamos, nes žiema dar tęsiasi ir jų reikės. Daugiausia barstoma ten, kur intensyviausiai važinėjama. Atokesnių gatvių, kur ne toks intensyvus eismas, negalim tvarkyti taip kaip pagrindinių“, – kalbėjo pašnekovas.
Žiemos sezonui, sako jis, skiriama iki 80 000 eurų: „Žiema „dalijama“ į dvi dalis – lapkritį–gruodį ir sausį–kovą. Abiem turi užtekti tiek skirtų lėšų. Druskos, kitų medžiagų daug reikia, kuro. Anądien, kai buvo valomas sniegas, vien per dieną mums reikėjo daugiau kaip 500 litrų dyzelinio kuro. Trečios grupės gatvėse ne kiekvienąkart beriam, nes tai būtų ekonomiškai neefektyvu. Jose tiesiog išvalom sniegą.“
Rajoninius kelius, kurie priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, prižiūri kita įmonė – VĮ „Kelių priežiūra“. Ji praėjusių metų pabaigoje buvo įkurta reorganizavus 10 regioninius kelius prižiūrinčių įmonių, tarp jų – VĮ „Vilniaus regiono keliai“. Po reorganizacijos turime „Kelių priežiūros“ Vilniaus padalinio Ukmergės kelių tarnybą.
Kaimuose – dar kita tvarka. „Seniūnijos dėl kelių valymo dažniausiai susitaria su vietiniais ūkininkais, – pasakojo G. Zaikauskas. – O pabarstyti, be mūsų, kelininkų, įmonių, daugiau nelabai yra kam – neturi technikos. Nors kai kada kreipiasi: esam barstę Deltuvos, kitų seniūnų prašymu.“
