Lietuvos gyventojų pasitikėjimas interneto portalais yra kiek mažesnis nei popierine spauda, radiju ar televizija, pranešė visuomenės apklausos duomenis pristačiusi Kultūros ministerija.
Vertindami žiniasklaidą skalėje nuo vieno iki penkių, kur žemiausias rodiklis rodo nepasitikėjimą, o aukščiausias – visišką pasitikėjimą, apklausoje dalyvavę lietuviai laikraštį įvertino 4,05 balo, televiziją – 4,09 balo, radiją – 4,13 balo, o interneto portalus – 3,83 balo.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų nuomonės apklausą Kultūros ministerijos užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, buvo apklausti 1 008 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Papildomame Lietuvos tautinių mažumų tyrime apklausti 504 to paties amžiaus žmonės. Tyrimas atliktas pernai rugsėjo 17 – spalio 25 dienomis.
„Džiugu, kad tradicinė profesionali spauda šiandien vis dar Lietuvos žmonėms yra patikimas informacijos šaltinis. Manau, kad tai yra ir akivaizdus Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos aktyvios pozicijos nuopelnas. Mūsų profesiniame žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse dar 1996 metais ryškiomis raidėmis buvo užrašyta, kad tą kodeksą kolegos tvirtino ne tik suvokdami visuomenės informavimo priemonių vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje bei atsakomybę už savo darbą. Tada kolegos teigė, kad didžiausias visuomenės informavimo priemonės turtas yra pasitikėjimas ja, kurį sukūrė ne tik dabartiniai žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bet ir ankstesnės jų kartos, skleidusios laisvą žodį. Šiandien visuomenės nuomonės tyrimai parodo, kad net ir išgyvendama sunkius ekonominius laikus profesionali spaudos žurnalistika žmonėms kelia netgi daugiau pasitikėjimo nei neribotus plotus turintis internetas. Tai logiška. Bet ir įpareigoja.
Žinau, kiek daug kainuoja šiandien parengti profesionalų straipsnį, interviu ar tyrimą. Kiek daug kainuoja tai atspausdinti ir pristatyti skaitytojui. Didelis pasitikėjimas spausdintine žiniasklaida iš esmės šiandien atsako į vieną paprastą klausimą – kokia ateitis laukia tradicinės spaudos. Tos redakcijos, kurios vaikosi ne vien pelno, o brangina savo reputaciją ir žmonių pasitikėjimą, turi gražiausią ateitį. Galbūt tai padės ir verslui bei politikams suvokti, kurios sritys nusipelno didžiausių investicijų“, – samprotauja Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininko pavaduotoja Vilija Butkuvienė pažymi, kad Lietuvoje pastaruoju metu popierinei spaudai reikia pakovoti už savo pozicijas. Valstybė daug investavo į naująsias technologijas, kuo pasinaudojo ir naujosios žiniasklaidos priemonės.
Tuo tarpu popierinė spauda tokios akivaizdžios paramos niekada nebuvo sulaukusi. Štai ir pernykštis Seime ištartas pažadas sumažinti spaudai PVM iki 5 proc., o tai atitiktų ES vidurkį, liko šiemet neištesėtas. Tačiau kitose Europos šalyse padėtis yra kiek kitokia.
Pavyzdžiui, Vokietija popierinės spaudos atžvilgiu gali būti pavyzdžiu daugeliui šalių. Jos laikraščių skaitomumo rodiklis daug didesnis nei Lietuvos ar kitų Baltijos valstybių. „Lankantis Romoje, atkreipiau dėmesį, kad ten prie spaudos kioskų tebesidriekia eilės, žmonės skaito laikraščius kavinėse, gatvėse, diskutuoja dėl straipsnių, ten žymiai mažiau galvų, sukištų į telefono ekranus. Europos, ypač Skandinavijos, šalyse valstybiniu lygiu yra remiamos laikraščių skaitymo skatinimo bei jų prenumeravimo tradicijos. Be abejonės, modernėjančiose visuomenėse skatinamas naujų tradicijų kūrimas, kuris susijęs su šiuolaikinėmis technologijomis. Bet tai nėra priežastis nepadėti klestėti patikrintoms spaudos tradicijoms. Tai padėtų išlaikyti spausdintą žiniasklaidą ir kokybišką, ir populiarią“, – įsitikinusi Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininko pavaduotoja.
Šiai asociacijai nuo pat jos įsikūrimo, jau bemaž 15 metų, priklauso ir „Ukmergės žinios“.
Džiaugiamės, kad Kultūros ministerijos apklausos rezultatus patvirtina nemažėjantis mūsų prenumeratorių būrys. Nors rajono gyventojų skaičius labai smarkiai mažėja – per pastaruosius 10 metų sumažėjo 10 tūkstančių – mūsų skaitytojų skaičius beveik nekinta.
Lyginant su praėjusiais metais prenumeratorių skaičius išliko nesumažėjęs.
Nepaisant to, kad jau daugybę metų visuomenei bandoma įpiršti mintį, kad spauda miršta, to neįvyksta. Net naujausios pasaulinės tendencijos rodo, kad spauda ne tik išlieka, bet ir stiprina savo pozicijas, pasitelkdama ir tą pačią interneto erdvę.
Redakcija
