Ukmergiškė stebėjosi nauja vaistų pardavimo vaistinėse tvarka. Pasakojo, kaip įprastai ketinusi įsigyti skausmą malšinančių tablečių, tačiau jai buvo paaiškinta, kad nuo lapkričio 1 dienos jos parduodamos tik pateikus receptą. Gyventoja tuomet paprašiusi kito panašaus vaisto, kuris parduodamas milteliais, tačiau irgi negavo.
Kodėl, teigė skaitytoja, jai esą nebuvo paaiškinta, tik pasakyta, kad visur, išskyrus Lietuvoje, taip yra jau seniai.
Moteris nuogąstauja: negi dabar reikės eiti pas gydytoją recepto, norint nusipirkti kad ir paprasčiausių vaistų nuo danties skausmo. Tikina iš pažįstamųjų girdėjusi, kad tapo sudėtinga įsigyti net geležies preparatų.
Pastaruoju metu daug klausimų, kodėl perkant vienus ar kitus vaistus vaistininkai pradėjo prašyti receptų, nors iki šiol taip nebuvo, sulaukia ir Sveikatos apsaugos ministerija. Pasirodo, tai susiję su neseniai įsigaliojusia „slaptų pirkėjų“ naujove.
Lapkričio 1-ąją šalyje įvedus naują tvarką, vaistinėse nuo šiol gali bet kada, iš anksto nepranešę, lankytis vadinamieji „slapti pirkėjai“. Jie ne tik vertina aptarnavimo kokybę, bet ir tikrina, ar vaistininkas atliko savo pareigą pasiūlyti pigiausius vaistus bei suteikti kitą aktualią informaciją pacientui. Tokios papildomos vaistinių kontrolės priemonės pradėtos naudoti, šiems pakeitimams pritarus Seimui.
„Nauja tvarka leidžia vaistinių veiklą tikrinti pasitelkiant kontrolinius pirkimus. Tai reiškia, kad nuo šiol vaistinės bet kuriuo metu gali būti patikrintos. Iki šiol tokią metodiką taikydavo tik verslo įmonės, o valstybinės kontroliuojančios institucijos tikrinti vaistinių neturėjo teisinių galimybių. Siekiant skatinti racionalų vaistų vartojimą, tobulinti vaistinių veiklą, mažinti vaistų kainas, sudaryti žmonėms galimybę įsigyti pigesnius vaistus ir padėti jiems sutaupyti, tokia galimybė atsirado“, – tvirtina ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.
Jos teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija sulaukdavo nemažai žmonių skundų dėl didelių vaistų kainų. „Daugeliu atvejų paaiškėdavo, kad gyventojai vaistinėse net nebuvo informuoti apie galimybę įsigyti jų pigiau. Taip pat nepateikta informacija apie juos monitoriaus ekrane arba nepaaiškinta, kad pigūs vaistai yra taip pat veiksmingi, kaip ir brangūs“, – sakė A. Žilinaitė.
Kontrolinių patikrinimų tikslas, anot jos, – įsitikinti, ar vaistinėse tinkamai teikiamos farmacinės paslaugos, ar farmacijos specialistai atlieka savo pareigą suteikti pacientams reikalingą informaciją apie vaistus, tinkamai patikrina vaistų receptus.
„Pirmuosius rezultatus jau pastebime. Naujoji tvarka veikia: bijodami nemalonumų, vaistininkai pradėjo atidžiau tikrinti, ar žmonės tikrai yra gavę gydytojų receptus reikiamiems vaistams, – tikina ryšių su visuomene projektų vadovė. – Duomenų, kokius receptinius vaistus farmacijos specialistai anksčiau parduodavo be receptų, ministerija neturi. Tačiau pagal gaunamas gyventojų užklausas matome, kad tai būdavo kraujospūdį mažinantys vaistai, skausmą malšinantys vaistai ir pan.“
Iki šiol galioję teisės aktai nurodė, kad prieš neplaninį vaistinės patikrinimą apie tai turi būti pranešta iš anksto.
