Ukmergės rajono savivaldybė ketina perimti savo žinion valstybei priklausančią Siesikų dvaro sodybą. Dvaro valdymo problemą tenka gvildenti, bankrutavus veiklą pilyje vykdžiusiai įmonei. Nutarimą šiuo klausimu rengs Vyriausybė, tačiau prieš tai savivaldybės taryba turi nuspręsti, kokioms reikmėms pritaikyti šį objektą.
Pasak savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistės Sonatos Vitaitės, Daugalių kaime įsikūrusios Siesikų dvaro sodybos statusas – paminklas. Tai – aukščiausią reikšmę turintis kultūros paveldo statusas.
Siesikų dvaro sodybos kompleksą sudaro kumetynas, rūmai, mokykla, spirito varykla, svirno vieta, svirno paukštidė ir parkas. Paminklas nuosavybės teise šiuo metu priklauso Lietuvos Respublikai. Patikėjimo teise jį valdo valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“, kuri, pasakojo specialistė, buvo sudariusi nuomos sutartį su UAB „Fondas statyboms vystyti“.
Ši sodybą Daugaliuose išsinuomojusi įmonė pasirūpino tuo, kad būtų restauruoti statiniai, sutvarkyta jos aplinka. Buvo atstatyti gynybiniai pylimai ir bastionas, spirito varykla, sutvarkyta ežero pakrantė. Šie darbai atlikti dar 2002–2007 metais
Pastaraisiais metais Siesikų dvare buvo vykdoma veikla: priimamos ekskursijos, organizuojami renginiai. Juo domisi į rajoną atvykstantys turistai. Prieš porą metų netgi įkurta VšĮ „Siesikų pilis“, vadovaujama kauniečio verslininko.
Tačiau bendrovės „Fondas statyboms vystyti“ nebeliko: įmonė likviduota, nes jai buvo iškelta bankroto byla.
Spręs savivaldybės taryba
Pasak S. Vitaitės, mūsų savivaldybė jau kreipėsi į „Lietuvos paminklus“, Kultūros ministeriją ir Kultūros paveldo departamentą dėl inicijavimo perduoti jai valdyti šį turtą. Valstybei priklausantį turtą savivaldybė valdytų patikėjimo teise.
„Kultūros paveldo departamentas neprieštaravo. Jis informavo, kad Vyriausybės nutarimo projektas turi būti rengiamas ir teikiamas Kultūros ministerijai taip, kaip nustatyta Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos apraše. Tačiau, kai valstybės turtas perduodamas savivaldybėms, pirmiausia turi būti teikiamas savivaldybės tarybos sprendimas su nurodyta konkrečia valstybine funkcija, kuriai atlikti bus naudojamas turtas“, – paaiškino ji.
Anot specialistės, Ukmergės rajono savivaldybės taryba šį klausimą svarstys artimiausiame posėdyje.
Vertins aplinkybes
Siesikų pilies tema paliesta ir šiomis dienomis Kultūros ministerijoje vykusiuose keliuose pasitarimuose. Pasak ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistės Vilmos Žemaitienės, aptarti klausimai, susiję su tolimesniu Siesikų dvaro sodybos valdymu.
„Vienas iš galimų ir labiausiai tikėtinų variantų yra galimybė Siesikų dvaro sodybą perduoti Ukmergės rajono savivaldybei. Tačiau galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Įvertinus visas aplinkybes ir galimybes, sprendimus dėl tolimesnių veiksmų planuojama priimti šį mėnesį“, – komentavo ji.
Priklausė kilmingiesiems
Kultūros vertybių registre unikalų objekto kodą turinti Siesikų dvaro sodyba įregistruota 1992 m. Čia rašoma, kad šio nacionaliniu paminklu paskelbto dvaro įkūrimo laikas nėra tiksliai žinomas. Pagal Siesikų dvaro tradiciją jo fundatoriumi bei statytoju (XVI a. pr.) laikomas Ponų tarybos narys, LDK vaiskis Gabrielius Daumantas-Siesickis.
Kitų tyrinėtojų nuomone, Siesikų dvaro rūmų statybą reikėtų nukelti į XVI a. pab. – XVII a. pr. Po Gabrieliaus Siesikai priklausė Ukmergės žemės teisėjui kunigaikščiui Jonui Daumantui Siesickiui. Jo šakos atstovai tęsė Siesikų dvaro, kaip tėvonijos pagrindo, paveldėjimą iki XVIII a. pr. XVI–XVII a. Siesickiai turėjo Ukmergės pavieto administracines pareigybes, buvo aukšti LDK kariuomenės vadai.
XVI–XVII a. sandūroje dvarą valdė karaliaus pulkininkas Povilas Stanislovas Siesickis. Vėliau Siesikus valdė Povilo sūnus Kristupas Siesickis, Kristupo sūnus Kazimieras, šio sūnus Mykolas. Pastarojo rūpesčiu 1690 m. išleistoje Siesickių giminės panegirikoje yra ir dvaro rūmų aprašymas.
XVIII a. pr. pilis nukentėjo per karus. 1725 m. inventoriuje matyti, kad rūmai ilgą laiką stovėjo apleisti.
Garsėjo kolekcijomis
1736 m. Siesikų dvaras kaip Marcijonos Siesickytės kraitis perėjo kunigaikščiui Mykolui Antanui Radvilai (1681–1729). 1746 m. dvaras parduotas Ukmergės pilininkui Konstantinui Martynui Daugėlai (1700–1770). Valdant Daugėloms įrengtas barokinis stogas, vykdyta klasicistinę išvaizdą rūmams suteikusi rekonstrukcija.
Vėliau didesnė rekonstrukcija vykdyta Dominyko Daugėlos ir jo žmonos Marijos de Broel Pliaterytės. Prie keturkampio bokšto pristatytas priestatas su atvira galerija, rūmai įgavo romantizuotos neogotikos bruožų. Siesikų dvaras garsėjo istorinių įvykių scenomis ištapytais interjerais, meno kūrinių, šarvų ir ginklų, archeologinių eksponatų kolekcijomis.
1940 m. dvaras nacionalizuotas. Po II pasaulinio karo rūmuose buvo mokykla, Daugalių tarybinio ūkio administracija.
