Lietuvoje dėl liūčių paskelbus ekstremaliąją situaciją, šalies ūkininkai raginami kreiptis į savo seniūnijas ir pateikti informaciją apie žuvusių pasėlių plotus. Praėjusią savaitę išplatintame Žemės ūkio ministerijos pranešime taip pat pažymima, kad žemdirbių pateikta informacija turi būti patikrinta. Tačiau aišku, kad šie patikrinimai nebus realūs, nes kai kurie žuvę pasėliai jau užarti.
Deltuvos seniūnijoje 200 hektarų ūkyje tėvams ūkininkauti padedanti agronomė Justina Gurskaitė sako neįsivaizduojanti, kas ir kada atvyks patikrinti jų deklaruotus nuostolius.
Visiškai nenuimto derliaus šiame ūkyje palyginti nėra daug – iš 200 hektarų dirbamų laukų žuvo apie 8 hektarus žirnių ir kviečių. Apie šias netektis buvo jau pateikę duomenis savivaldybei rugsėjo pabaigoje. Iš pradžių dar laukė ar atvyks tikrinti kokia komisija, tačiau nesulaukę žemę su nenuimtu derliumi sulėkščiavo ir užsėjo žiemkenčius.
Pasak pašnekovės, kviečių derlius vietomis buvo labai prastas – grūdai varpose sudygę, visiškai nekokybiški. „Nelabai įsivaizduoju, kaip tuos nuostolius bus įmanoma patikrinti, kas tuo užsiims“, – svarsto pašnekovė. Juo labiau abejoja, kad nuostoliai bus atlyginti. Didžiausia parama, mano, – sutartis su Nacionaline mokėjimų agentūra. Ūkis yra gavęs europinę paramą – įsigijo naują žemės ūkio techniką. Sutartimi įsipareigojo išlaikyti ūkio pelningumą. Tačiau šiemet patyrus tiek nuostolių to pasiekti neįmanoma. Ir čia tikisi padės paskelbtoji ekstremali padėtis.
Deltuvos seniūnijoje esantis Gurskų ūkis anksčiau buvo vienas stambiausių rajone, kuriame auginamos bulvės. I. Gurskaitė džiaugiasi, kad pernai nutarė bulvių atsisakyti kaip nepelningos šakos. Mano, kad pasitraukė labai laiku. Šiemet būtų patyrę didesnių nuostolių.
Teikė rugsėjo pabaigoje
Apie dėl liūčių patirtus nuostolius Ukmergės rajono ūkininkai savo seniūnijoms duomenis jau teikė rugsėjo pabaigoje. To tada buvo prašyta rengiantis skelbti mūsų rajone ekstremalią situaciją. Ji buvo paskelbta rugsėjo 26 dieną, o visoje Lietuvoje – spalio pradžioje.
Į rajono seniūnijas „dėl sutrikdytų veiklos sąlygų“ rugsėjį kreipėsi 675 mūsų rajono ūkininkai. Tuomet skelbta, kad rajono laukuose liko nenuimta 30 proc. miežių, 25 proc. kviečių, 45 proc. avižų, per 30 proc. kvietrugių, pusė žirnių ir beveik visas pupų derlius. Bulvių buvo nuimta vos trečdalis derliaus.
Ukmergės rajone, kaip viename iš nukentėjusių nuo liūčių, rugsėjo pabaigoje apsilankė mūsų šalies premjeras Saulius Skvernelis.
Reikia tikslinti
Kadangi prieš tris mėnesius teikti duomenys – netikslūs ir nepilni Žemės ūkio ministerija dabar ragina juos vėl teikti visos šalies žemdirbiams.
Skelbiama, kad savivaldybėje sudarytos komisijos, kurios gavusios žemdirbių užpildytą pažymą, fiksuoja žuvusių dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų pasėlių plotus.
„Vėliau pagal pateiktą pažymą atliekamas žuvusių pasėlių patikrinimas ir surašomas aktas. Tuo atveju, jeigu ūkininkai yra kreipęsi į savo savivaldybes anksčiau, jie gali sulaukti prašymų iš savivaldybės patikslinti jau pateiktą informaciją“, – rašoma praėjusią savaitę išplatintame ministerijos pranešime.
Sudarė komisiją
Komisija žemdirbių nuostoliams fiksuoti praėjusį ketvirtadienį buvo sudaryta ir Ukmergės savivaldybėje.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys sakė, kad komisijos sprendimu patikrinimo aktus pavesta surašyti seniūnams ir seniūnijų žemės ūkio specialistams.
Argi jie privalės apeiti ir patikrinti visus ūkininkų įvardytus žuvusiais plotus?
Pasirodo taip ir turėtų būti. Tik vargu ar įmanoma, nes kai kuriose seniūnijose pasėlius deklaravusių ūkininkų yra keli šimtai. Pavyzdžiui, Deltuvos seniūnijoje deklaracijų paraiškas yra pateikę 303 ūkininkai. Bent pusė iš jų gali pranešti apie žuvusius pasėlius. Nubristi iki kiekvieno kartais net neprivažiuojamo ploto būtų tiesiog neįmanoma, todėl skyriaus vedėjas įsivaizduoja, kad patikrinimas vyks „sveiko proto ribose“, neretai tiesiog pasitikint pareiškėjo teiginiais.
Kai kurių žuvusių pasėlių apskritai neįmanoma pamatyti – laukus, stojus giedrai, ūkininkai nekultus jau aparė ir apsėjo.
Nefiksuotinas kaip nuostolis ir nuimti nors ir apgailėtinos kokybės, niekam tikę javai.
Vedėjas vardina ir dar vienus nuostolius, kurių tokiais net neįmanoma įvardyti. Tai šiemet rugpjūtį pasėti ir visiškai žuvę rapsai. Nuostoliai dideli – bet ministerijos pastebėjimu, tai nėra derlius.
Primenama, kad savivaldybėms paraiškas gali pateikti tik deklaravusieji pasėlių plotus. „Nedelsiant kreiptis dėl žuvusio derliaus turi tik faktiškai patyrusieji žalą žemdirbiai, o ne tie, kurie dar tik planuoja, kad galimai turės nuostolių“, – pažymima ministerijos pranešime.
Žvelgia optimistiškai
Deltuvos seniūnijoje ūkininkaujantis Vaclovas Rakutis apie šiųmetę situaciją išsakė priešingą poziciją. Kitaip nei dauguma ūkininkų sakė nesiruošiantis verkti. Iš 250 hektarų sako praradęs vos kelis javų hektarus ir šių nuostolių visai nedeklaruos.
Bulvių plotus ūkininkas šiemet sumažino dvigubai. Pernai turėjo per 50 hektarų, o šiemet sodino 20 ha. Iš jų nenukasti liko 6. Mano, kad iki lapkričio dar yra laiko, – gal ir suspės. Bulves kol kas laiko savo sandėliuose. Kad labai jau pūtų nepastebi, puvinių esą yra kaip ir kiekvienais metais.
„Esu optimistas ir tikiu, kad viskas bus gerai“, – sako ūkininkas, manantis, kad ūkininkavimas yra verslas, todėl kartais tenka susitaikyti ir su nuostoliais.
