Laukus paskandinęs lietus ūkininkams grasina nuostoliais ir pykdo su valdžia. Trečiadienį vykusiame susitikime mūsų rajono ūkininkai liejo nuoskaudas dėl beviltiškos padėties ir piktinosi jiems visiškai nepalankiais įstatymais.
Mūsų krašto ūkininkus į susitikimą pakvietė LR žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Ukmergės rajone Karolina Valaišienė ir Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša. Taip pat dalyvavo savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys ir savivaldybės vyr. specialistas civilinei saugai ir mobilizacijai Valdas Rabazauskas.
Anot K. Valaišienės, susitikimo tikslas – aptarti jau tragiška vadinamą permirkusių žemės plotų padėtį ir ieškoti pagalbos. „Pirmadienį Žemės ūkio rūmuose organizuojamas posėdis, kuriame bus kalbama apie ekstremalią padėtį, būtiną įvesti dėl ypač didelio kritulių kiekio kenčiančiuose rajonuose. Ji jau paskelbta Švenčionių, Ignalinos, Rokiškio, Širvintų rajonuose. Todėl norim suspėti apsitarti, kad posėdyje į sąrašą būtų įtraukta ir Ukmergė“, – pasakojo ji.
Susirinkusieji bėdojo dėl neįvažiuojamų laukų, guodėsi, jog pats laikas galvoti apie sėją, bet dar niekas nenukulta. „Apie 40 proc. derliaus nenuimta, ir, matyt, teks su tuo susitaikyt… – kalbėjo A. Valaiša. – O derlius užaugo rekordinis, todėl ūkininkų materialiniai nuostoliai – milžiniški. Daugelis jų sudarę sutartis su grūdų supirkėjais: jei neįvykdys sąlygų, gresia nuobaudos. Be to, ūkininkai paėmę kreditus, kad įsigytų trąšų, kitoms reikmėms. Didelis galvos skausmas, kaip reikės atsiskaityti.“
Anot jo, dar labiau kenčia mažesni ūkiai: „Juose dar didesnės problemos, nes ir technikos neturi. „Didesnis“ kaimynas niekuo negali padėti su savo kombainu, nes visiems dabar „dega“.
Susitikimo dalyviai neįtikinama vadino meteorologų pateikiamą informaciją. Jų duomenimis, stebėjosi A. Valaiša, ruduo, nors ir lyja labai gausiai, piešiamas kaip sausas. O būtent atitinkamas jų kiekis yra vienas iš veiksnių skelbti ekstremalią padėtį. Deja, dabar jos skelbti negalima.
Todėl stebėtasi, kokia dar baisesnė turinti būti situacija, kad valdžia atkreiptų dėmesį į liūčių padarinius. Ūkininkai jai negailėjo priekaištų. „Valdžia – nuo rajono iki aukščiausios, valstybinės, – yra bejėgė ir „bedantė“, – sakė jie. Tikino, kad parama, galinti padėti išgyventi ir nebankrutuoti, jiems yra gyvybiškai svarbi.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas S. Stimburys kvietė atsiriboti nuo politikavimo ir kaltinimų. Pats būdamas ūkininku, jis pripažįsta, kad „tokios situacijos neturėjom 20–30 metų“. Tačiau ekstremali padėtis, anot jo, – ne išeitis, o ją paskelbus, „pinigų maišo niekas neatneš“. Tiesa, žalą patyrę ūkininkai bent būtų apsaugoti nuo būtinybės vykdyti įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir įmonėms, bet skelbti tokią padėtį turi būti teisinis pagrindas.
V. Rabazauskas vardijo kriterijus, paskelbtus Vyriausybės nutarimais. „Vienas iš jų – kritulių kiekis, bet jis mūsų rajone niekaip nepasiekė kritinio“, – sakė jis. Aiškinta, kad jeigu savivaldybė priimtų sprendimą skelbti ekstremalią padėtį rajone, jis tiesiog būtų neteisėtas.
Absurdiškas ūkininkams pasirodė ir kitas kriterijus, kad lietaus padariniai turi apimti du trečdalius savivaldybės teritorijos.
S. Stimburio teigimu, viena išeičių – galima ūkininko lauke pripažinti ekstremalų įvykį, jeigu dėl kokio nors gamtos reiškinio pažeistas lauko plotas, sugadintas derlius. Dar yra ir draudikai. Tačiau kompensacijų gali tikėtis tik tie, kurių laukas – ne mažesnis kaip 10 ha. Deja, atsakymo, ką daryti tiems, kurių turimi laukai yra po 9 ha, nebuvo. Apgailestauta, jog tokie įstatymai.
Kalbėta ir apie netinkamas – senas, netvarkomas ir neprižiūrimas – melioracijos sistemas. Teigta, kad ir dėl jų laukai apsemti, skęsta, upeliai „išėję iš krantų“. Tačiau čia padėtis – be išeities, mat viską sutvarkyti esą reikia keliasdešimt kartų daugiau lėšų nei dabar skiria Vyriausybė. Be to, savo lauke esančiu melioracijos grioviu ūkininkas privalo rūpintis pats.
„Savivaldybė bent jau prisidės, kad sumažintų jūsų nuostolius, – žadėjo S. Stimburys. – Yra išeitis dėl įsipareigojimų nuimti derlių, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra netaikytų sankcijų.“
Kiekvienas ūkininkas turi kreiptis į savo seniūniją. Jos specialistai vyks į konkretų lauką ir fiksuos situaciją. Seniūno, taip pat meteorologijos tarnybos pažymas bei savo paties prašymą ir reikės pateikti agentūrai.
