Laišku į redakciją kreipėsi buvusi vieno Ukmergės prekybos centro darbuotoja, dirbusi ten ne vienerius metus. Moteris piktinosi buvusiais darbais, išdėstė patirtas neteisybes. Įtaria, kad su ja nebuvo pilnai atsiskaityta. Tuo tarpu darbuotojų teisių gynėjai tikina, kad racionaliau būtų ne tik lieti emocijas, bet ir pasinaudoti būdais atgauti neišmokėtas algas.
„Iš pradžių ten viskas atrodė idealu. Bet kai pradėjo mane vaikyti, pasidarė kraupu. Reikėjo krauti „pienus“ ir lakstyti į kasą, o dar gražiau – paletes krauti.
Bet dar ne viskas. Kai paimi biuletenį, skambina – gal gali ateiti padirbti? Ir tekdavo eiti, nors biuletenio metu juk negalima.
Per atostogas žmonės atostogauja, o čia negali net išvykti į kitą miestą, nes paskambins, kad nėra kam dirbti, reikės eiti. Sako – atiduos tas dienas, bet iš tiesų pasvajoti belieka apie tai. Merginos dirba po 7-8 dienas, po 10 val. ir gauna tik vieną išeiginę ir dar sugeba pasakyti: „jūs nieko nedirbat, norit algos reikia dirbti.“
Apie kainas nebešneku – ten katastrofa – prekė viena, o kainų penkios arba visai nėra. Užsakymus daro per didelius tada būna nurašymai, maistą išmeta į konteinerius, kad darbuotojai gautų mažus atlyginimus, o benamiai galėtų skaniai pavalgyti…“, – tokiomis mintimis dalinosi ukmergiškė.
Šią situaciją paprašėme pakomentuoti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko. Ar daug panašių skundų jie gauna, ar tokie skundai atrodo pagrįsti ir ar kažką galima pakeisti, o ne tik paaimanuoti.
A. Černiauskas sako, kad iš esmės situacija dėl darbuotojų teisių pažeidimų prekybos centruose per pastaruosius metus pagerėjo. Tačiau mano, kad labai daug kas priklauso ne nuo paties prekybos tinklo, o nuo kiekvienos konkrečios parduotuvės administracijos. Pastebi, kad to paties tinklo skirtingose parduotuvėse sąlygos kitokios. Tai parodo ir darbuotojų kaita. Vienur žmonės dirba ir po keliolika metų, kitur nuolat keičiasi.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkui kalba apie darbą nedarbingumo – biuletenio – metu nepasirodė labai įtikėtina. Mano, kad vis dėlto tai – labiau emocijos.
Turėjo ir kiekvienam naudingą patarimą – priminė, kad net praėjus keleriems metams po išėjimo iš darbo žmogus gali kreiptis į buvusį darbdavį jei įtaria, kad su juo buvo nepilnai atsiskaityta.
Ypač nesunku būtų išsiaiškinti, jog nebuvo atsiskaityta su kasininke, kurios darbas griežtai fiksuojamas.
Pirmiausiai savo pretenziją žmogus turi išdėstyti įmonės vadovui. Jei šis nesutinka atsikaityti – kreiptis į darbo ginčių komisiją. Skundams dėl galimo nepilno atsikaitymo galioja trijų metų senaties terminas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas pastebi, kad dažniausiai darbdaviai, gavę pagrįstą pretenziją skuba su žmonėmis atsikaityti iki kreipimosi į darbo ginčių komisą, nes vengia atsidurti Mokesčių inspekcijos akiratyje.
Darbo ginčų komisija per metus išnagrinėja tūkstančius darbuotojų skundų, o sumos, kurias darbuotojai atgavo siekia milijonus.
***
Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius bei kolektyvinius darbo ginčus. Lietuvoje veikia 17 darbo ginčų komisijų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Telšiuose. Komisijos yra įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių.
***
Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Ginčai gali kilti dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, paskirtos drausminės nuobaudos, nesuteiktų atostogų ir pan. Nuo liepos 1 d., įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, darbo ginčų komisijos taip pat nagrinėja ginčus dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie anksčiau buvo sprendžiami teismuose.
***
Į darbo ginčų komisijas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, jei jų teisės pažeidžiamos. Svarbiausia – pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį nustatytos formos prašymą, taip pat darbo sutartis, algalapius.
***
Darbuotojo ar darbdavio prašymą gavusi komisija su juo susipažins, esant reikalui, apklaus, susirinks kitą reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį bus kviečiamos abi darbo ginčo šalys, siekiant jas sutaikinti. Jei tai nepavyksta, komisija balsuoja dėl sprendimo priėmimo. Visų komisijos narių balsai – lygiateisiai. Sprendimas gali būti priimtas ir šalims nedalyvaujant posėdyje. Ši valstybės teikiama procedūra yra nemokama.
***
Darbo ginčų komisijose dirba tiek darbdavių, tiek darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovai. Komisijų sprendimai yra privalomi šalims ir vykdytini pagal civilinio proceso taisykles. Tačiau, jei darbuotojas ar darbdavys nesutinka su sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.
