Ukmergės miškų urėdijai šis laikotarpis – sudėtingas ir kupinas nežinomybės. VĮ Ukmergės miškų urėdijos urėdas Vigantas Kraujalis sako, kad apie įmonės ateitį jis, kaip ir kiti šalies urėdai, informacijos neturi. Tuo tarpu kai kurie darbuotojai jau palieka įmonę.
Seimas neseniai priėmė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta atsisakyti konkretaus miškų urėdijų skaičiaus nustatymo. Kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose vykdys miškų urėdija ar urėdijos. Šiuo metu jų – 42.
Pagal naujas nuostatas didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta mediena ir miško kirtimo liekanomis bus vykdoma per elektroninę sistemą organizuojant aukcionus.
Mažmeninėje prekyboje galės būti parduodama iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties.
Priimtomis pataisomis taip pat nuspręsta sudaryti sąlygas likviduoti Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos, svarbiausias jos funkcijas perduodant ministerijai.
Priimtas įstatymas įsigalios nuo 2018 metų. Vyriausybė ir aplinkos ministras iki tol privalės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Seimo salėje tvirtinant šį sprendimą dalyvavo prieš jį pasisakančių šalies miškų urėdijų darbuotojai. Tarp jų – ir ukmergiškiai. Tačiau kaip ir visi kiti iš salės išėjo sprendimu nusivylę.
Ukmergės miškų urėdijos urėdas V. Kraujalis sako, kad paskelbus apie reformą urėdų nei kas kvietė, nei ką su jais aptarė. Nežinomybė prasidėjo sausį, o dabar, jau priėmus įstatymo pataisas, situacija tik dar labiau apsunko. Mat laikas bėga, o aiškiau netampa.
Ukmergės miškų urėdijoje dirba per 140 žmonių. Tai didžiulė įmonė, kurios metinė apyvarta siekia nuo 5 iki 10 milijonų eurų.
Urėdas sako, kad labiausiai nežinomybė slegia būtent darbuotojus. Kai kurie tiesiog išeina iš darbo. „Išėjo informatikos specialistas, medkirtės operatorius“, – vardino urėdas. Pasak jo, rimti specialistai išeina, nes nežino ateities perspektyvų.
Urėdas mano, kad nuo sausio ir pats neteks darbo.
Kita laikinumo kaina – sustabdytos investicijos. Ankstesniais metais per metus investicijoms – technikos įsigijimui, remontui – buvo skiriama apie pusę milijono eurų. Šiemet patvirtinta dešimt kartų mažesnė suma – 50 tūkst. Eur.
Tvarkomi keliai
Nepaisant slogių nuotaikų, darbai urėdijoje vyksta. Vieni tokių, apie kuriuos pasakojo urėdas, – prasidėję kelių tvarkymo darbai. Liepos pradžioje įvyko viešasis kelių remonto darbų pirkimas, pasirašytos sutartys su rangovais, perkamas žvyras, samdomi greideriai ir jau artimiausiu metu prasidės darbai.
V. Kraujalis pasakojo, kad dalis žvyro jau išvežta į tas vietas, kuriose bus atliekami darbai. Iš viso miško kelių remontui šiemet nupirkto žvyro kiekiai įspūdingi – 12 tūkst. kubinių metrų, o tai – daugiau kaip 600 didelių priekabų…
Ukmergės miškų urėdija šiemet šiems žvyrkelių priežiūros darbams skyrė 330 tūkst. Eur, dar 93 tūkst. skirti iš Valstybinės kelių direkcijos. Antrus metus tvarkomi ir per privačius miškus einantys keliai. Pagal šią programą skirta dar 106 tūkst. Eur.
Šios lėšos skirtos ne tik pačiam žvyravimui, bet ir pakelių šienavimui. Kelių, kuriais rūpinasi Ukmergės miškų urėdija, bendras ilgis siekia 1000 kilometrų.
Urėdas apgailestauja, kad žvyrkelių tvarkymas nusikelia į antrą vasaros pusę. Sako, kad taip yra, nes urėdijoms pačioms neleidžiama turėti savo greiderių, tenka skelbti viešuosius pirkimus, o tai gerokai pailgina procesą.
Prie Aukštųjų krantų
Romantiškas, daugelio ukmergiškių pamėgtas, gamtos kampelis – Aukštieji krantai prie Šventosios.
Ukmergės miškų urėdija neseniai pradėjo gražinti čia aplinką. Statomos pavėsinės, suoliukai.
Ukmergės miškų urėdijos urėdas V. Kraujalis sako, kad šiems darbams rengtasi jau seniai. Džiaugiasi, kad šiemet jie pradėti ir jau eina į pabaigą.
Šiais metais miškų urėdija taip pat atliko darbus Didžiosios kovos apygardos partizanų parke. Čia pakeisti laipteliai į kalną.
