Atskirtis tarp savivaldybių – didžiulė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai. Skirtumai tarp regionų tokie dideli, jog nedarbo lygis skiriasi 3 kartus, pašalpų gavėjų – 23 kartais, o vidutinis atlyginimas – šimtais eurų. Tokios yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizės išvados.
Jose matyti, kad vidutinis mėnesio atlyginimas į rankas Ukmergės rajono savivaldybėje pernai lyginant su 2015 m. augo 12 proc. – iki 602 eurų atskaičius mokesčius. Nepaisant augimo, mūsų rajone jis vis dar atsiliko nuo šalies vidurkio.
Opi problema išlieka nedarbas. Pernai jis Ukmergėje siekė 11,4 proc. (šalies vidurkis buvo 8,1 proc.). Socialinių pašalpų rajono savivaldybėje reikėjo 4 proc. gyventojų.
2015 m. pabaigoje vienam ukmergiškiui teko 1538 eurai tiesioginių užsienio investicijų.
„Pastebima, kad savivaldybių socialiniai rodikliai dažnai yra tiesiogiai susiję su investicijų lygiu. Spartesnio žmonių gyvenimo gerėjimo regionuose galima tikėtis tik pritraukiant investuotojus, sukuriant kuo palankesnes sąlygas verslui“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
„Yra mažų savivaldybių, kur socialiniai rodikliai lenkia šalies vidurkį, pavyzdžiui, Jonavos, Kėdainių rajonų gyventojai uždirba daugiau nei vidutiniškai Lietuvos dirbantieji, ir investicijų šios savivaldybės pritraukia daugiau nei kai kurie iš didžiųjų miestų“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė.
Vidutinis atlyginimas pernai šalyje augo 9 proc. ir viršijo 600 eurų į rankas, tačiau net penktadalyje šalies savivaldybių žmonės vidutiniškai uždirbo mažiau kaip 500 eurų. Mažiausios algos buvo Šalčininkų savivaldybėje, vidutinis atlygis čia – 451 euras į rankas, tai – 234 eurais mažiau, nei uždirbo vilniečiai. Analizė parodė, kad šie skirtumai tik didėja.
Nors kalbama apie darbuotojų trūkumą, daugiau kaip penktadalyje savivaldybių opi problema – nedarbas. Ignalinos, Lazdijų, Kalvarijos savivaldybėse pernai darbo neturėjo kas aštuntas darbingo amžiaus gyventojas.
Akivaizdžiai skiriasi skaičius gyventojų, kuriems reikėjo socialinių pašalpų. Neringoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Elektrėnuose pašalpas gavo tik vienas iš šimto, o Lazdijų ir Kalvarijų – beveik kas dešimtas.
Skirtumai pribloškiantys
„Savivaldybės su prasčiausiais socialiniais rodikliais išsiskiria tuo, kad pritraukia mažiausiai investicijų. Pavyzdžiui, Utenoje bedarbių buvo 10 proc., kaimyniniuose Zarasuose – 14 proc., o investicijos iš užsienio vienam gyventojui skyrėsi net 69 kartus! Radviliškio rajone sukauptų tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, buvo sukaupta 38 kartus mažiau nei Kėdainiuose. Atitinkamai ir bedarbių Radviliškyje buvo gerokai daugiau, ir vidutinis atlyginimas 133 eurais į rankas mažesnis“, – pasakojo A. Čepukaitė.
Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, regionuose gyvenimas sparčiau gerės tik tada, kai šie sugebės pritraukti investicijų – tiek užsienio, tiek vietos. Tai ir centrinės, ir vietos valdžios pareiga.
„Centrinė valdžia turėtų nebeapmokestinti investicijų, tai yra netaikyti pelno mokesčio visam reinvestuojamam pelnui. Dėl investicijų turi konkuruoti ir pačios savivaldybės.
Bendraudami su verslu girdime daug istorijų, kai planai statyti gamyklą buvo perkelti į kitą šalį dėl biurokratinių kliūčių, tokių kaip leidimų statybai išdavimo vilkinimas, ilgai užtrukęs žemės paskirties keitimas ir t. t. Jei vietos valdžia iš tiesų nori padidinti atlyginimus, pirmiausia turi paklausti savęs – ar tikrai viską padarėme, kad investicijos ateitų būtent į mūsų rajoną“, – sako Ž. Šilėnas.
UŽ inf.
