Nespėjom apsidairyti, o ir atėjo Joninės, dar vadinamos Rasų, Kupolių vardu. Kiekvienais metais švenčiamos. Tiesa, su laiku keičiasi papročiai, mažėja žmonių, besidominčių šia švente.
Todėl ypač smagu, kad didelis būrys kaimo gyventojų, svečių susirinko į Laumėnų kaimo bendruomenės pirmininkės Reginos Bružienės organizuotą Joninių vakarėlį. Pirmininkė dėkojo visiems, prisidėjusiems tiek finansiškai, tiek savanorišku darbu.
Joninių išvakarėse sodiečiai ėjo rinkti žolių, nes tikima, kad surinkti žolynai tinka vaistams, atneša žmogui laimę ir sveikatą. Buvo nupintas didelis vainikas ir iškeltas virš vartų, jis kvietė atvykti į šventę. Koncertavo muzikantas Rimas, kuris linksmino ir kvietė dainuoti, šokti.
Pasveikinti Jonai ir Janinos, turėjome šventėje ir Rasą. Renginio vedėja visą programą organizavo pagal senus papročius. Merginos pynė vainikėlius, paskui plukdė juos vandenyje. Gaila, kad nebeliko jaunų, kurie, plukdydami vainikėlius, galėtų susiporuoti… Sugalvota įvairių žaidimų ir atrakcijų, kurie leido smagiai pasijuokti.
Sukūrėm didelį laužą. Ugnis, ypač Joninių, stebuklinga, ji ne tik apvalo dvasiškai, bet suteikia jėgų, gydo, galbūt pagausins ir javų derlių.
Svarbiausias šventės momentas – paparčio žiedo ieškojimas. Sakoma, kad paparčio žiedas pražysta trumpą akimirką. Jis pasirodo tik geriems žmonėms ir tik kartą gyvenime. Šį kartą sėkmė šypsojosi Aivarui. Stebuklinga ir Joninių rytmečio rasa, todėl kas sulaukė ryto, tas braidė, nes rasa – sveikata ir grožis.
Po šventės prasidės dideli darbai, po šv. Jono lankos pakvimpa šienu…
Nijolė VERNICKIENĖ
