Šeimos kapavietėse amžinojo poilsio vienas po kito atgula šeimos nariai, giminystės ryšių siejami asmenys. Tačiau, norint kartu laidoti ir vėliau mirusius artimuosius, leidimas tam išduodamas ne visada. Mat pagal įstatymus turi praeiti tam tikras laikas, kad vėl būtų galima laidoti toje pačioje kapavietėje.
25-eri metai – toks yra vadinamasis kapo ramybės laikotarpis, kurio privalu paisyti. „Kol tiek nepraeina, niekas negali laidoti, nebent į kapavietę dedama urna su mirusiojo palaikais, – sakė miesto seniūnė Zita Pečiulienė. – Remiantis įstatymu, kapo duobės gylis turi būti 2 metrai, o urnai leidžiama kasti 1 metro gylio duobę. Urną galima dėti į tą pačią kapavietę bet kada. Jei artimieji mirusiojo nenori laidoti urnoje, duodama kita kapavietė.“
Ji pripažįsta, kad ši tvarka patinka ne visiems gyventojams, kurie kreipiasi dėl leidimų laidoti mirusius artimuosius. „Būna – nori laidoti ir po 15-os, ir po mažiau metų. Bet tokia tvarka juk ne mūsų sugalvota. Yra griežti reikalavimai, ir niekam nenuolaidžiaujama“, – sako seniūnė.
Pavyzdžiui, pasakojo ji, Vaižganto kapinėse yra kapaviečių, kuriose laidojama ir po 30, 40 metų.
Tiesa, ne taip seniai čia būta ir kiek neįprasto, artimuosius nustebinusio atvejo: „Mirusiojo laidotuvėmis rūpinosi iš Utenos atvykę artimieji, laidojo šiose kapinėse. Tačiau, kasant duobę, buvo atsimušta į karstą. Todėl reikėjo kasti antrą duobę, nes nebuvo reikiamo gylio.“ Pašnekovė neslepia: panašių netikėtumų situacijose kartais neapsieinama ir be piktokų emocijų.
Nustato įstatymai
Z. Pečiulienė pasakojo, kad vadovaujamasi aplinkos ministro įsakymu dėl laidojimo paslaugų teikimo kokybės reikalavimų patvirtinimo. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai. Kapo duobės plotas turi būti toks, kad karstą galima būtų laisvai nuleisti į duobę.
Duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai urnoje arba kapsulėje, arba išberiant juos į kapo duobę, gylis turi būti ne mažesnis kaip 1 metras.
Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas irgi reglamentuoja žmonių palaikų laidojimo sąlygas ir tvarką. Jame sakoma, kad kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai.
Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir visuomenės sveikatos centro išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai.
Anot pašnekovės, seniūnijos prižiūrimose kapinėse yra kapaviečių, kuriose jau palaidota nemažai žmonių ir laidojama dabar. Kai kur ilsisi ir keleto kartų drauge palaidoti artimieji, giminės.
Naudojamasi kolumbariumu
Taip pat pasakojo, jog užimta jau ne viena vieta kolumbariume, esančiame Dukstynos kapinėse. Čia – trijų dalių kolumbariumas, kiekvienoje – po penkiolika nišų, skirtų urnoms su mirusiųjų palaikais. Nišoje jos gali būti kelios. Kolumbariumas buvo atidarytas pernai pavasarį.
„Per metus vieną jau beveik užpildėm, du dar laisvi – šiemet turbūt irgi užsipildys. Kitais metais planuojama statyti dar du kolumbariumus“, – sakė Z. Pečiulienė.
Ne taip seniai galioja naujos su tvarka kapinėse susijusios taisyklės. Savivaldybės tarybai patvirtinus Žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo Ukmergės rajone tvarką, kai kurių nesusipratimų, teigia seniūnė, kyla.
Tenka „pasibarti“ ir su paminklininkais: „Nors informacija apie tvarką, kapaviečių statinius ar kitais klausimais pateikta kapinėse esančiuose stenduose, ne visada jų paisoma. Paminklų gamintojai nepatenkinti, nenori atvykti į seniūniją pasiimti leidimų. Ir dėl kapaviečių tvarkymo būna nesklandumų: žmonės nenori suprasti, kad mes turim žinoti, ką jie ten nori daryti.“
Tvarkytojus teks „pirkti“
Vis dar nesistengiama ir tinkamai naudotis kapinėse pastatytais konteineriais: juose – tikrai ne vien tos atliekos, kurios lieka sutvarkius kapus… „Bent jau didžiagabaričių atliekų nebeveža, kaip būdavo anksčiau. Matyt, bijo baudų, nes gana dažnai pravažiuojam, stebim“, – sako ji.
Tvarkyti kapines pasitelkiami ir viešuosius darbus seniūnijoje dirbantys asmenys. „Tačiau čia būna problema: tokiu metu jie susiranda darbo pas ūkininkus, statybose. Žiemą, kai mažiausia darbų, turim daugiausia žmonių, o dabar, kai reikia, talkininkų nėra“, – pasakojo seniūnijos vadovė.
„Ukmergės žiniose“ jau rašėme, kad nuo liepos įsigaliojus naujajam socialiniam modeliui, tokie asmenys neteks galimybės užsidirbti. Mat, pasikeitus Užimtumo rėmimo įstatymui, kuriame viešieji darbai apibrėžiami kaip laikino pobūdžio darbai, teikiantys socialinę naudą vietos bendruomenei, viešųjų darbų programos nebelieka.
„Liks kitaip vadinami – visuomenei naudingi – darbai. Turėsim atlikti viešuosius pirkimus, nes tokias ir kitas panašias paslaugas seniūnijai teks pirkti“, – svarsto Z. Pečiulienė.