Darbo rinkoje norintiems aktyviai dalyvauti neįgaliesiems siūloma įvairių galimybių. Tačiau jomis pasinaudoti skuba anaiptol ne visi. Kai kuriems tiesiog nereikia jokio darbo, kitiems, deja, kelius užkerta sveikatos problemos.
Pasidalyti būtent tokiais rūpesčiais į redakciją užsuko Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos narė ponia Zita.
Moteris norėjo padėkoti šios organizacijos vadovei Zitai Kviklienei. Pasakojo, kad jos 41 metų dukra, serganti astma ir taip pat priklausanti šiai draugijai, jau daug metų registruojasi Ukmergės darbo biržoje.
„Dukra labai serga, pas ją „greitoji“ kas antrą dieną turi važinėti. Negali būti aplinkoje, kur yra kvapų, todėl nėra darbo, kurį galėtų dirbti, sirgdama tokia liga. Jos darbingumas 45 procentai“, – pasakojo ukmergiškė.
Kadangi dukrai nepavyksta niekur įsidarbinti, ją, sakė pašnekovė, norėta išbraukti iš darbo biržos bedarbių sąrašų. „Būtų jau išmetę, bet labai padėjo neįgaliųjų draugijos pirmininkė – priėmė į darbą draugijoje. Rado darbą pagal sveikatos galimybes: patvarkyti aplinką, pakrauti malkų“, – sakė ponia Zita.
Tiesa, darbas laikinas – dukra buvo priimta mėnesiui. Tačiau ir tai abiem moterims labai svarbu. „Išgelbėjo dukrą, nes juk nei stažo, nei nieko…“ – dėkinga moteris, kuri sakė ir pati serganti astma, dėl to turi nuolat vartoti vaistus, dažnai vykti į priėmimo skyrių.
Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus vedėja Edita Mončinskienė pasakojo apie ne vieną atvejį, susijusį su neįgaliųjų darbo paieškomis. Tačiau neretai būna ir taip, teigė ji, kad paieškos nesėkmingos dėl pačių bedarbių nenoro dirbti.
„Turime tokių asmenų, kurie seniai užsiregistravę darbo biržoje ir ilgą laiką nei dirba, nei mokosi. Neužsiima jokia nuolatine darbo veikla“, – sako vedėja.
Neįgaliesiems, kaip ir, pavyzdžiui, ponios Zitos dukters atveju, siūloma dirbti pas ūkininkus. Pas juos, pasakojo ji, tikrai atsiranda darbo vietų neįgaliesiems: plauti daržoves, dėti jas į vakuuminius indelius. „Tačiau nutinka, kad padirba mėnesį – ir viskas… Žmonės patys nieko nenori. Kiek ką pasiūlom – vis netinka, prie darbų nepuola… – apgailestauja darbo biržos vadovė. – Yra ir piktybiškai nesidarbinančių. Jei ką pasiūlai, tai dar ir piktumų kyla.“
Anot E. Mončinskienės, jeigu darbo biržos klientas vis nesutinka su darbo pasiūlymais ir nuolatos yra bedarbis, jį galima šalinti iš darbo biržos sąrašų. Kad taip nenutiktų, patariama ieškoti išeičių.
Viena jų – darbo biržos siūloma neįgaliesiems skirta profesinės reabilitacijos programa. Profesinė reabilitacija – asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis.
Siekiama ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes. Profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas parenka Lietuvos darbo birža, vadovaudamasi LR viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais teisės aktais. Asmenims, kurie dalyvauja tokioje programoje, mokama profesinės reabilitacijos pašalpa. Tačiau, anot E. Mončinskienės, net ir tokių siūlomų galimybių kai kurie neįgalūs bedarbiai atsisako.
Vedėja pasakojo, kad šiuo metu Ukmergės darbo biržoje registruota per 140 neįgaliųjų. „Gegužę į aktyvią darbo rinką įdarbinom dvidešimt. Dažniausios darbo vietos, kuriose pavyksta įsidarbinti, – valytojo, vairuotojo, daržovių cecho darbuotojo, siuvėjo. Kurie nori, tai ir subsidiją verslo liudijimui gauna“, – pasakojo ji.
