Rajone įgyvendinamas ne vienas melioracijos sistemų tvarkymo projektas, kuriuos vykdo savivaldybė, ūkininkai. Jiems dėl senų, nusidėvėjusių, nebetinkamų eksploatuoti melioracijos įrenginių grėstų didžiulė žala.
Anaiptol ne visos melioracijos sistemos laukuose funkcionuoja efektyviai. Nemažai įrenginių veikia netinkamai, nes yra pasenę, su defektais, uždumblėję, užžėlę žole, augalų šaknimis. Įtakos turi nepakankamas melioracijos darbų finansavimas, bloga įrenginių priežiūra. Genda ir dėl gamtos veiksnių.
Dirvoje kaupiantis drėgmei, kurios pertekliaus nesugebama pašalinti, žemės plotai mirksta, o ūkininkai patiria nuostolių. Prastėja nemelioruojamo dirvožemio būklė, neauga žemės ūkio kultūros.
Melioracija, kaip apibrėžiama LR melioracijos įstatyme, – žemės gerinimas hidrotechninėmis ir kitomis priemonėmis, norint sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą. Melioracijos statiniai – grioviai, slenksčiai, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai.
Vadovaujantis minėtu įstatymu, žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius.
Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai.
Taip pat kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo – 12,5 cm ir daugiau ir jeigu jie pastatyti už valstybės lėšas.
Reikalinga rekonstrukcija
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, valstybei priklauso daugiau kaip 50 000 km melioracijos griovių, kurių nusidėvėjimas siekia 82 proc., ir per 72 000 km drenažo rinktuvų, kurių nusidėvėjimas – 60 proc. Pernai atlikus melioruotų žemių, melioracijos statinių įvertinimą buvo nustatyta, kad blogos būklės plotų yra 222 400 ha. Jie užmirkę, užpelkėję, apaugę miškais, krūmynais.
Ne išimtis – ir mūsų rajonas. Melioracijos statiniams, sako savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistas Raimondas Puodžiūnas, daug kur reikalinga rekonstrukcija. „Melioracijos sistemos įrengtos labai seniai, dar sovietmečiu. Jas būtina modernizuoti, nes pasenusių įrenginių savybės nebeatitinka reikalavimų“, – pasakojo jis.
Rekonstruojant melioracijos sistemas, keičiami susidėvėję drenažo vamzdžiai naujais, valomi grioviai, atliekami kiti darbai. Jie, anot R. Puodžiūno, šiuo metu vykdomi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“.
Įgyvendina savivaldybė
Vienas tokių – savivaldybės vykdomas projektas „Ukmergės rajono Deltuvos ir Leonpolio kadastrinių vietovių Armonos polderio, drenažo rinktuvų bei hidrotechnikos statinio ant Armonos upės rekonstrukcija“. Jis įgyvendinamas dviejose Deltuvos seniūnijos kadastrinėse vietovėse.
„Rekonstruojama polderinė sistema, kuri mechaniškai, t. y. siurbliais, kelia vandenį iš reguliuojamojo rezervuaro, į kurį įteka drenažo žiotys, ir išmeta į Armonos upelį“, – aiškino specialistas. Projekto įgyvendinimo metu planuojama rekonstruoti drenažo sistemas iki 35,5 ha žemės ūkio naudmenų plote. Išvalius griovius nuo sąnašų ir rekonstravus drenažo žiotis, aplinkiniai plotai nusausės ir ūkininkams pagerės sąlygos dirbti žemę.
Darbus atlieka UAB „Jonavos hidrotechnika“, bendra šio projekto vertė daugiau nei 206 tūkst. Eur.
Finansuoja ir ūkininkai
Tuo metu žemdirbiai yra susibūrę į melioracijos statinių naudotojų asociacijas (MSNA), kad gautų finansinę paramą atnaujinti statinius ir sutvarkyti sausinimo infrastruktūrą savo žemėse. R. Puodžiūnas pasakojo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra patvirtino Taujėnų seniūnijos „Mūšelės“ melioracijos statinių naudotojų asociacijos pateiktą paraišką. Projekto vertė 291 tūkst. Eur.
Numatyta rekonstruoti 18 km drenažo sausintuvų ir 8 km rinktuvų, pravalyti 2,7 km griovių. Bus sausinama apie 110 ha žemės. Melioracijos įrenginius tvarkys UAB „Ukmergės melioracija“.
Pasak pašnekovo, įgyvendinant projektą, savivaldybė prisideda 10 proc. tinkamų finansuoti išlaidų – apie 30 tūkst. Eur. Pagal paramos taisykles 20 proc. turi prisidėti ir pati asociacija.
Patvirtinta ir Šlapių priemiesčio kaimo MSNA paraiška. Numatyta rekonstruoti 25,44 km griovių, tvarkyti vandens pralaidas. Projekto vertė 361 898 Eur, jo įgyvendinimo darbai prasidės netrukus.
„Tokių asociacijų rajone turim daug, bet šiuo metu pateiktos tik septynių iš jų paraiškos“, – pasakojo specialistas, vardydamas ir kitas: „Pabalys“ ir „Svirnai“ Jogviluose, „Vepriai“, „Rečionys“, „Baravykai“. Jei skiriama parama, darbai atliekami pagal asociacijų sutartis su rangovais. Šie pasirenkami viešųjų pirkimų konkurso būdu.
Ginčų nekyla
Ar, atliekant melioracijos darbus, nekyla nesklandumų, susijusių su gretimais kitų savininkų žemės sklypais, juose esančiais privačiais vandens telkiniais? Pašnekovas teigia panašių konfliktų neatsimenantis.
„Ūkininkai, kurie susibūrę į asociacijas, sausina savo žemės plotus, stengiasi, kad darbai vyktų jų žemėj. Jei nusausinimui reikia drenažo rinktuvą nutiesti ne asociacijos narių žeme, niekas neprieštarauja. Juk taip ir jiems gera daroma. Ginčų, kad bent kas nesutiktų, nepasitaikė. Darbus atliekantys rangovai irgi žino tvarką, prireikus tariasi su ūkininkais“, – sakė jis.
Žemės savininkų ar kitų naudotojų teisės ir pareigos nustatytos Melioracijos įstatyme. Jame sakoma, kad žemės savininkai ar kiti naudotojai turi leisti statyti, prižiūrėti, remontuoti bei rekonstruoti jų žemėje melioracijos statinius, reikalingus kitų savininkų žemei melioruoti. Dėl to padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
