Į DELFI kreipėsi Skaitytojas Jonas, sukrėstas Ukmergėje išvysto vaizdo. Vyriškis pastebėjo, kad į mieste esančią senąją kapinių tvorą įmūryti paminkliniai akmenys. „Nuotraukų komentuoti nėra prasmės“, – tokiu vaizdu stebėjosi vyriškis.
Kaip pasakojo skaitytojas Jonas, jo įamžinta tvora stovi S. Daukanto g. Ukmergėje. Ja aptvertos senosios miesto kapinės.
„Iš senų žmonių teko girdėti, kad toliau stovintiems garažų pamatams taip pat buvo naudojami paminklų akmenys. Nuotraukų komentuoti nėra prasmės“, – rašė laiške skaitytojas.
DELFI kreipėsi į Ukmergės savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos pavaduotoją Julių Zarecką, kuris nurodė, kad kapinių tvora – istorinis statinys, o buvę antkapiai jame – miesto gyventojų ir kapinių istorijos atspindys, todėl sunku pasakyti, ar juos reiktų pašalinti.
Pasak J. Zarecko, nėra tikslių duomenų, kada kapinių tvora buvo pastatyta, tačiau pagal vartų architektūrinę stilistiką ir kitus požymius – greičiausiai XIX a. pabaigoje.
„Kodėl antkapiniai paminklai įmūryti į tvorą – irgi neaišku, bet, matyt, jie tikrai nebuvo nuimti nuo kapų. Pagal jų dydį galima spėti, kad tai buvo tikrai pasiturinčių ukmergiškių antkapiai, stovėję, tikriausiai, netoli kapinių koplyčios (t. y. apie 150 m. nuo dabartinės jų vietos) ir koks nors tokio tipo kapų išniekinimas būtų sunkiai įsivaizduojamas. Daugybė panašaus laikotarpio antkapių tebestovi iki šiol. Galbūt šie antkapiniai paminklai buvo nuimti giminaičiams perkeliant mirusiųjų palaikus į kitas vietas jiems išvykstant iš Ukmergės (ne tokia jau ir reta praktika), gal paminklai buvo pakeisti naujais, laidojant į tą patį kapą…“ – nurodė J. Zareckas.
Pasak specialisto, versijų gali būti pačių įvairiausių, tačiau antkapiai į tvorą neabejotinai pakliuvo jau ne kaip antkapiai, o kaip akmenys.
„Dar atkreiptinas dėmesys, jog užrašai ant paminklų palikti į išorę, jie nusukti į tą tvoros pusę kur jos statymo metu buvo laukai ir ganyklos, žmonės vaikščiojo labai retai, tad galima sakyti, kad net ir buvusiems antkapiams tam tikra pagarba buvo išsaugota“, – nurodoma J. Zarecko komentare.
Pašnekovo teigimu, sunku pasakyti, ar kam nors reikia dėl to skųstis ir lupti tuos buvusius antkapius iš tvoros: „Šiaip ar taip, ši tvora savaime yra istorinis statinys, o buvę antkapiai jame – miesto gyventojų ir kapinių istorijos atspindys. Gal geriau būtų bandyti atsekti buvusių antkapių įmūrijimo aplinkybes, asmenų, besiilsėjusių po jais gyvenimo istorijas ir įtraukti jas į bendrą miesto istorijos tekstą, pasakojant jį sau ir kitiems…“
Šaltinis: delfi.lt
