Netrukus bus pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojamas projektas „Ukmergės miesto piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymas“, kurio finansavimo sutartis pasirašyta pernai gruodį.
Pristatytas visuomenei
Vasario 27-ąją Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos salėje projektas buvo pristatytas visuomenei. Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas pasidžiaugė, kad būtent šie metai yra paskelbti Piliakalnių metais ir būtų labai simboliška, jei Ukmergės piliakalnio sutvarkymas sutaptų su liepos 6-ąją planuojamu įspūdingu Valstybės dienos paminėjimo renginiu.
Plačiau apie projektą papasakojo savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Kumetaitienė.
Pagal iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-01-001 „Ukmergės miesto piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymas“ sutartį projekto įgyvendinimui skirta 321 262 Eur. Savivaldybės indėlis – 16 908 Eur. Bendra projekto vertė 338 171 Eur.
Piliakalnio techninį projektą 2011 m. parengė UAB „Klasikinis portikas“. 2011-2012 metais buvo atlikti I etapo darbai: viešiesiems renginiams pritaikyti buvusios pirties griuvėsiai, įrengta estrada, pastatytas tiltelis per Vilkmergėlės upelį, įrengti takai per tiltelį nuo Utenos gatvės link Piliakalnio gatvės bei piliakalnio šiaurinėje papėdėje, taip pat atlikta dalis elektros darbų, sutvarkyta dalis teritorijos, upelio pakrantė.
Piliakalnis bus apšviestas
II projekto etape bus įrengiamas takas į piliakalnį, laiptai į Vytauto gatvę šalia Vilkmergėlės upelio, sutvarkoma likusi netvarkyta upelio atkarpa prie Vytauto gatvės, šalia numatomų įrengti laiptų. Iš upelio dugno bus išvalytos sąnašos ir šiukšlės, krantai aptaisyti akmenimis ant naujo gelžbetoninio pagrindo.
Taip pat bus įrengiamas lieptas per upelį prieš „Piliakalnio“ kavinę, įrengtas takas palei upelį, įrengti suoliukai, šiukšliadėžės, pakylos meno kūriniams.
Bus apšviesti pėsčiųjų takai, suoliukai, želdiniai, pakylos meno kūriniams. Apšvietimas bus įrengtas apsauginiame tako į piliakalnį bei piliakalnio viršuje esančių turėklų porankiuose. Šis apšvietimas išryškins piliakalnio kontūrus, piliakalnis taps matomas ne tik dieną, bet ir tamsiu paros metu. Ukmergės piliakalnis taps originalus, nes tokio apšvietimo dar neturi nė vienas Lietuvos piliakalnis.
Planuojama šalinti nevertingus, piliakalniui kenkiančius želdinius šlaituose. Piliakalnio viršūnėje ir papėdėje medžiai bus paliekami. Ties suformuotu upelio vingiu bus pasodinti 9 nauji medžiai.
Saugant piliakalnio vertingąsias savybes visi darbai bus atliekami rankomis, nenaudojant sunkiosios technikos. Išardžius dabartinius medinius laiptus, vietos, kuriose jie buvo, bus išlygintos ir padengtos velėna.
Projektui buvo pritarta
II-ajame projekto etape darbus vykdys konkursą laimėjusi UAB „Ukmergės keliai“. Techninę priežiūrą atliks UAB „Statybų techninė priežiūra“.
Svarbu tai, kad techninis projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu, Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo skyriumi. Visos institucijos pritarė techninio projekto sprendiniams.
Dalinosi patirtimi
Kadangi numatomas dalies piliakalnio ir jo prieigose augančių želdinių šalinimas sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą, savivaldybė kreipėsi į Viešosios įstaigos „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktorių Zenoną Baubonį.
Susirinkime svečias pasakojo turintis didelę patirtį tyrinėjant ir tvarkant piliakalnius – skyrė jiems kone visą savo gyvenimą. Vienaip ar kitaip Z. Baubonis yra prisidėjęs prie 90 piliakalnių tvarkymo. Pasak svečio, medžių laja užgožia įspūdingus piliakalnių siluetus, sutapatina juos su kalvomis, o taip neturėtų būti.
Priminta, kad dar apie 1900 metus piliakalniai nebuvo apželdinti. Tai liudija ir to meto fotografijos.
Tik prieškario Lietuvoje visi garsiausi mūsų šalies piliakalniai buvo apsodinti medžiais. Bet dabar tenka pripažinti, jog tai buvusi klaida. Todėl šiuo metu tvarkant piliakalnius jie paliekami be želdinių. Tai svarbu ne tik kraštovaizdine, bet ir piliakalnio apsaugos prasme.
Z. Baubonis patikino, kad nukirtus medžius nuo Ukmergės piliakalnio atsivers panorama į Šventosios slėnį. Pats piliakalnis išryškės kaip miesto simbolis. Taip pat paaiškino, kuo Ukmergės piliakalnis skiriasi nuo Gedimino kalno.
„Pirmiausia yra skirtinga Gedimino kalno ir Ukmergės piliakalnio geologinė sudėtis. Gedimino kalne storas kultūrinis sluoksnis. Ukmergės piliakalnio kultūrinis sluoksnis tik apie 20 cm, giliau yra molis, todėl piliakalnis yra labai stabilus“, – sakė jis.
Specialisto įsitikinimu, pašalinus medžius piliakalnio šlaituose, žemių nuošliaužų tikrai neturėtų atsirasti. Atvirkščiai: medžiai stačiuose šlaituose be reikalo apkrauna nestabilius šlaitų paviršius, šaknys purena susigulėjusį gruntą, nuo vėjo medžiai svyruoja, tai mažina šlaitų pastovumą, Virsdami medžiai atveria dideles duobes, pažeidžia šlaito struktūrą, gali sukelti nuošliaužas. Geriausiai šlaitus apsaugo velėninė danga, tačiau čia augantys medžiai trukdo jai formuotis.
„Lietuvos piliakalnius nuo seno dengė varpinių žolių velėna, sauganti šlaitus nuo vandensrūvės erozijos, o savaime išaugę medžiai ar krūmai iškart būdavo pašalinami“, – teigė Z. Baubonis.
Susitikime taip pat kalbėjo piliakalnio techninį projektą rengusios UAB „Klasikinis portikas“ direktorius Mečislovas Valevičius. Buvo atsakyta į susirinkusių ukmergiškių klausimus, papasakota apie kitus planuojamus įgyvendinti Ukmergės miesto viešųjų erdvių tvarkymo projektus.
Užs. Nr. 153
