Poilsiautojus ne itin dominančiam Šventupės kempingui vėl bus ieškoma naujų šeimininkų. Jį nuo liepos nuomojusis Šventupės kaimo bendruomenė kempingo atsisakė, nes čia tvarkytis jai per sunku finansiškai.
Pasak bendruomenės pirmininko Vytauto Adolfo Marčausko, nuo vasario kempingas vėl – tik VšĮ Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro žinioje.
„Mūsų buvo parengtas labai geras verslo planas, kurį įvertino specialistai, bet jis nepasiteisino, – neslepia bendruomenės vadovas. – Kempinge buvo numatytos įvairios veiklos: duodam turistams žvejoti tvenkiny, pasirūpinom vandens dviračiais. Būtume į žirgyną vežioję, buvom ir kitų ekskursijų numatę… O jiems čia reikėjo tik išsimiegoti ir prisipildyti vandens.“
Lankytojų kiekis, sako jis, nepateisino lūkesčių: „Jų buvo per mažai. Pavyzdžiui, per visą mėnesį atvažiavo šeši kemperiai. Vieno apsistojimo kaina 10 eurų, mūsų pajamos – 60, o kempingo mėnesio nuoma – 65 eurai… Ji nėra didelė, bet dar vien elektros galios mokestis – per 30 eurų, atskirai mokama ir už sunaudotą elektrą. Reikalinga signalizacija, už kurią reikia mokėti, taip pat – už telefoną. Išlaidos – visus metus, o sezono yra tik 4 mėnesiai.“
Iš ko gali išsilaikyti kempingas, pašnekovas sako neįsivaizduojantis. „Mūsų bendruomenė – ne pelno siekianti organizacija, jokių pajamų neturim. Ėmėm klimpti į skolas, – prisipažįsta jis. – Norėjom ir tokios vietos, kurioje galėtume organizuoti renginius, šventes. Tikėjomės rašyti projektus ir tam gauti lėšų… Galbūt ne taip viskas klostėsi ir todėl, kad kempingą išsinuomojom, jau baigiantis sezonui.“
Per jį, lygina V. A. Marčauskas, turėtų atvažiuoti bent 150 kemperių, kad būtų galima kalbėti apie sėkmingą nuomą. „Būtų galima nuomoti pobūviams, renginiams, bet nėra nakvynės, kitų galimybių. Pobūviams mažai vietų – 25, o nori atvykti 30, 40 žmonių“, – sakė jis.
Pastebėta ir kitokių problemų: „Vanduo nelabai tinkamas, reikia, kad būtų geležies pašalinimo įrenginiai, nes ji čia labai viršija normas. Jeigu svarstoma atidaryti kavinę, reiktų kitaip suplanuoti patalpas, kad atitiktų maisto, indų nešimo reikalavimus.“
Teigia, kad ir kitur panaši situacija: „Domėjomės Anykščių, kitais šalies kempingais, bendravom su jų šeimininkais. Deja, Lietuvoje jie merdi, yra nuostolingi.“
Išsinuomojus kempingą, teko rūpintis ir jo aplinka. „Visą laiką savanoriškai, be jokio atlygio, prižiūrėjom teritoriją, tvarkėm gėlynus. Juk ir budėti reikėdavo. Todėl planavom, įsisukus verslui, įdarbinti tris žmones“, – pasakojo jis.
Šventupėje esantis kempingas buvo įrengtas 2013 m. įgyvendinus projektą „Šventosios upės trasos Ukmergės rajone pritaikymas turizmui“. Jo statybos ir įrengimas atsiėjo apie 300 tūkst. eurų.
Bendras plotas – beveik 182 kv. m. Statinys aptvertas tvora, nutiestas šaligatvis, įrengtos automobilių, žaidimų aikštelės, gręžtinis šulinys su vandentiekio tinklais, buitinių nuotekų tinklai su valymo įrenginiais. Žemės sklypo plotas – apie 0,9 hektaro.
Objektas penkerių metų laikotarpiui buvo išnuomotas UAB „Viaplastas“. Tačiau praėjus vos porai metų, nuomininkas kreipėsi su prašymu nutraukti sutartį.
Pernai birželį Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro paskelbtą kempingo nuomos konkursą laimėjo Šventupės kaimo bendruomenė. Dabar, nutraukus ir šią sutartį, šio centro rūpestis – rasti kitus nuomininkus.
„Vėl skelbsim konkursą ir siūlysim nuomotis kempingą už tokią pačią kainą. Tikėsimės, kad ateis žmonių, kurie norės dirbti“, – sakė Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lina Baublienė. Anot jos, partnerių ieškoma ne tik mūsų rajone: buvo atvažiavę ir domėjosi birštoniečiai.
Tikimasi, kad prieš vasarą ką nors surasti pavyks. Tuo labiau kad, sako direktorė, ir aplinka Šventupėje bendruomenės pastangomis gražėja. Šalia kempingo atsirado gražiai sutvarkyta vaikų žaidimų aikštelė, atlikta kitų darbų.
Apie juos papasakojęs bendruomenės vadovas V. A. Marčauskas džiaugiasi jos narių veikla. „Sutvarkėm tvenkinį, esantį gyvenvietės centre, šaltinį ir visą aplinką, įrengti turėklai prie takų leidžiantis į šaltinį ir suolai. Uždengėm Šventupės dvaro stogą, įvedėm vandentiekį, gėlynai už dvaro sutvarkyti. Atnaujinom krepšinio lentas, pasodinom daug medžių – klevų, liepų. Įrengtos sūpynės vaikams, o netoli kempingo – kita vaikų žaidimų zona“, – vardijo pašnekovas.
Šie bendruomenės projektai finansuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis, europiniais pinigais. Pradėta sodinti ir ąžuolų alėja, skirta Lietuvos 100-mečiui.
Šventupės bendruomenėje – 60 narių. „Dauguma veiklūs, aktyvūs: dainuoja, dalyvauja šokių, dramos kolektyvuose, koncertuoja, važinėja po visą Lietuvą. Džiaugiamės, kad mums labai padeda Vidiškių seniūnas, bibliotekos, kultūros darbuotojai“, – pasakojo V. A. Marčauskas.
