Laisvės gynėjų dieną tenušviečia širdžių šviesa

Laisvės gynėjų dieną tenušviečia širdžių šviesa / Gedimino Nemunaičio nuotr.

Artėja Sausio tryliktoji – Laisvės gynėjų diena. Kaip šiemet paminėsime 26-ąją Lietuvai lemtingų įvykių sukaktį, svarsto mokyklos, mąsto miestelėnai, scenarijus kuria atsakingos įstaigos.

Ar pagarbiai prisiminsime gyvybes už laisvę paaukojusius didvyrius, kitus kraują praliejusius gynėjus, teiravosi į redakciją paskambinusi skaitytoja Liuda, kuriai, kaip ir kitiems piliečiams, svarbi ši data.

Ukmergės kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė papasakojo apie Laisvės gynėjų dienos renginių organizavimą. Šių metų renginio scenarijaus autorė – Kultūros centro režisierė Laima Jančiauskaitė.

Pasak direktorės, yra nusistovėjusios šios dienos minėjimo tradicijos. Jos labiausiai susijusios su ta atmosfera, kokia buvo 1991 m. sausio naktį – laužai, karšta arbata. Todėl ir dabar Ukmergėje prie paminklo „Lituania Restituta“ degamas laužas, tylos minute pagerbiami žuvusieji, prisimenami sužeistieji, dalijama karšta arbata.

Šios sausio dienos, kaip ir anuomet, 1991-aisiais, paprastai būna labai šaltos, lauke ilgai neišbūsi. Tik tada šildė stiprus bendrumo, vienybės, laisvės jausmas. Dabar tragiškų įvykių vaizdams prisiminti filmai rodomi Kultūros centre. Jei kuriais metais oras geresnis, ekranas statomas lauke. Ukmergės kraštotyros muziejuje, Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje atidaromos dokumentų, nuotraukų parodos.

Renginyje dalyvauja rajono meno saviraiškos kolektyvai – chorai, liaudies šokių šokėjai. Tradicinis momentas – žuvusiųjų vardų skaitymas. Kartais minėjime panaudojamas varpas. Po kiekvienos perskaitytos žuvusiojo pavardės nuskamba jo dūžis. Visada giedama Maironio „Lietuva brangi“, nuaidi šaulių šautuvų salvės, skaitomi žmonių prisiminimai.

Be kita ko, apie ankstesnius Sausio 13-osios minėjimo renginius kalbėjusi „Ukmergės žinių“ skaitytoja teiravosi dėl aikštės apšvietimo minėjimo metu, sakė pageidaujanti, kad būtų geriau apšviesta, nes maža kas matyti, šūviai iš tamsos baugina.

Direktorė pakomentavo, jog kultūros centras neturi galimybių papildomai apšviesti aikštę. Tai būtų seniūnijos arba savivaldybės darbas. Tačiau ji nematanti tam reikalo. Juk aikštėje dega laužas, aplink – fakelai, daugybė žvakučių. Kultūros centras stengiasi ta proga jų nupirkti kuo daugiau. Be to, svarbiausia atkurti to meto atmosferą – juk tą sausio tryliktąją, kai žmonės per naktį stovėjo prie laužų, lemputės nedegė. Prožektoriai suardytų tų įvykių dvasią. Geriau, siūlo R. Graužinienė, teateina kiekvienas su savo žvakute – ir šviesos bus daugiau. Visame kame.

Kaip ir kasmet, Laisvės gynėjų dieną, 8 valandą ryto, Lietuvos mokyklų, įstaigų, organizacijų languose tradiciškai degs atminimo žvakutės. Visi kviečiami įsisegti po žydrą neužmirštuolės žiedelį.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *