Ukmergėje siekiama atgaivinti prieškario organizacijos – Lietuvos šaulių sąjungos – tradicijas. Sekmadienį jie rinkosi pažymėti išskirtinę progą: sąjungos narių ir jaunųjų šaulių priesaikos šventę.
Šventė prasidėjo iškilmėmis Švč. Trejybės bažnyčioje, kur aukotos šv. Mišios. Vidurdienį vyko iškilminga šaulių priesaikos ceremonija miesto centre, prie Laisvės paminklo. Prisiekė 13 ukmergiškių, naujų sąjungos narių, tarp kurių – dvi moterys. Dauguma sąjungos narių – žinomi mūsų bendruomenės nariai: savivaldybės, kitų įstaigų vadovai bei darbuotojai, pedagogai. Tėvynei pasižadėjo ir jaunimo grupė – jaunieji šauliai.
Renginyje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos vadas Liudas Gumbinas, sąjungos Vilniaus rinktinės, kuriai priklauso Ukmergės šauliai, vadovybė, mūsų rajono vadovai, mokyklų atstovai, skautai, gausus būrys prisiekusiųjų artimųjų.
Vienas organizatorių Ukmergės kraštotyros muziejuje dirbantis Linas Kavaliauskas dar prieš iškilmes kalbėjo apie šio renginio svarbą. „Tokia ceremonija provincijoj – labai retas dalykas. Buvo siūlyta rengti sostinėje, tačiau norėjom ne Vilniuj, o Ukmergėje. Tai – ir renginys visuomenei, nes mūsų sąjunga – visuomeninė, pilietiška sukarinta organizacija“, – pasakojo ir pats šauliu oficialiai ką tik tapęs vyras.
„Šaulių veikla gana plati: ne tik puoselėti patriotinį visuomenės judėjimą, bet kartu ruoštis ir krašto gynybai, atsiminti, taip pat ir išmokti partizaninės gynybos klausimus, – sako jis. – Norim atnaujinti šaulių veiklos tradicijas Ukmergėje, dalyvaujant įvairiuose renginiuose, paminint įvykius. Darysim žygius, akcijas. Šalia – ruošimasis ir dalyvavimas pratybose miške, šaudyklose, išgyvenimo dalykai.“ Pašnekovas džiaugiasi, jog, subūrus entuziastus, šie pasiryžę „atgaivinti šaulišką dvasią“.
Lietuvoje šaulių sąjunga turi 10 rinktinių, didžiausia jų – Vilniaus. Mūsiškė organizacija vadinasi Vilniaus Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Ukmergės 2-oji šaulių kuopa.
„Šaulių sąjunga Ukmergėje neturėjo aktyvo, nebuvo, kas užsiimtų. Jaunųjų šaulių – iki 18 metų – turim per trisdešimt, o toliau – didelis tarpas: nemažai narių, kuriems jau per septyniasdešimt, tai – mūsų šauliai veteranai. Tačiau aktyviau dalyvaujančių veikloje jų yra tik apie dešimt“, – sako L. Kavaliauskas.
Anot jo, vyresnio amžiaus nariams sudėtingiau: „Kai kuriems jau per sunku atvykti, dalyvauti. Veteranų veikla labiau paradinė – jie renginiuose, minėjimuose susitinka.“ Prisiekus naujiems nariams, tikimasi, kad sąjunga taps kur kas labiau matoma.
Jauniausiam sekmadienį prisiekusiam nariui – 29, vyriausiam – 65 metai. „Yra ir daugiau įsilieti į mūsų gretas norinčių ukmergiškių, kurie domisi šaulių veikla. Jų priesaiką ketinam organizuoti per kitas šventes – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją“, – dalijosi planais.
Prisiekti asmuo gali, sulaukęs 18-os. „Iki tada būna jaunieji šauliai, bet jie duoda tik pasižadėjimus“, – sakė pašnekovas. Pasakojo, kad daugiausia tokių tarp gimnazistų: „Jaunųjų šaulių centras, galima sakyti, – abi miesto gimnazijos. Daugiausia jų Antano Smetonos gimnazijoje, kur gimnazistams vadovauja istorijos mokytojas Vytautas Čiulada. Jiems rengiamos rikiuotės ir kitos pratybos, įvairūs užsiėmimai, moksleiviai žygiavo Miesto šventėje. Ir šioje priesaikos šventėje su uniformomis dalyvavę jaunieji šauliai – tikra miesto pažiba.“
Uniformos dėvėjimo taisyklių privalo paisyti kiekvienas šaulys. „Negalim būti su tokia pačia apranga, kaip veikiančios Lietuvos kariuomenės. Ji ne vienos rūšies – skirtinga atitinkamai progai. Priklauso nuo to, ar naudojama renginiuose, ar kitomis sąlygomis“, – pasakoja L. Kavaliauskas.
Įsigyti aprangą – pačių šaulių rūpestis: „Yra tam tikros parduotuvės didžiuosiuose miestuose, kur galima įsigyti. Kainuoja nepigiai: pavyzdžiui, vasariška šaulio uniforma kainuotų apie 100 eurų. Brangesnė paradinė uniforma – jos siūdinamos specialiai.“
Štai Lazdijų rajono savivaldybė, anot vyro, neseniai iš savo lėšų nupirko 90 uniformų komplektų jauniesiems šauliams. „Pavyzdys galėtų būti ir mūsų rajono valdžiai“, – svarsto jis.
Džiaugiasi kalbėdamas ir apie Taujėnų gimnaziją, kurioje šį rudenį pradėjo veikti šaulių būrelis: „Jį įsteigė šio krašto patriotas, čia gimęs, Taujėnų mokyklą baigęs Saulius Nefas – šaulys nuo pat sąjungos atkūrimo.“
Anot jo, Šaulių sąjungos atsikūrimas Ukmergėje, kaip ir visoje Lietuvoje, siejamas su Sąjūdžiu, atgauta Nepriklausomybe: „Tie šauliai, kurie dabar mūsų veteranai, kaip sąjungos nariai jau ir Sausio 13-osios visuose įvykiuose dalyvavo.“
Beje, šypsosi vyras, kurio sūnus – irgi jaunasis šaulys, visuomenė šaulius dažnai maišo su kariais savanoriais. Tai – skirtingos organizacijos.
Šauliams pastarosios dienos buvo gausios ir daugiau svarbių progų. Praėjusią savaitę dalyvauta Kariuomenės dienos renginiuose. Penktadienį minėta Vilniaus rinktinė pažymėjo 26-ąjį gimtadienį. Šeštadienį vyko Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimas, o sekmadienį stebėta ukmergiškių priesaikos ceremonija…