Ukmergės rajono savivaldybė pagal „Citadele“ banko sudarytą Verslo laisvės indeksą užėmė 13 vietą iš 60 savivaldybių. Šis indeksas Ukmergės rajone sudaro 105 proc. šalies vidurkio.
Iš Vilniaus apskrities savivaldybių pagal šį indeksą Ukmergė atsidūrė ketvirtoje vietoje po Vilniaus miesto (143 proc.), Vilniaus rajono (123 proc.) ir Elektrėnų (108 proc.).
„Citadelės“ tyrimas atskleidė, kad palyginti su kaimyninėmis savivaldybėmis, mūsų rajonui pagal verslo laisvės indeksą prilygsta tik Kėdainių raj. (105 proc.). Kitos savivaldybės gerokai atsilieka: Širvintų raj. verslo laisvės indeksas siekia 97 proc., Jonavos – 90 proc., Molėtų – 88 proc., Anykščių – 76 proc., Panevėžio – 63 proc.
Pakankamai aukštas Ukmergės rajono pozicijas „Verslo kliūčių žemėlapio“ tyrime nulėmė kelios priežastys.
Regioninių verslo organizacijų apklausos metu gana aukštais pažymiais buvo įvertintos Ukmergės raj. savivaldybės administracijos pastangos gerinant sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat pagalba sprendžiant verslui kilusius sunkumus.
Kita vertus, Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių vadovų tyrimo metu Vilniaus apskritį verslininkai vertino kaip vientisą regioną, visai apskričiai suteikdami geriausias verslo sąlygas turinčio regiono vardą. Tai irgi šiek tiek prisidėjo prie aukšto Ukmergės rajono įvertinimo.
Pagal veikiančių mažų ir vidutinių įmonių koncentraciją Ukmergė yra 26 vietoje iš visų Lietuvos savivaldybių – šiame rajone 1000 gyventojų tenka 14 įmonių. Tačiau pagal šių įmonių skaičiaus augimą Ukmergė atsidūrė paskutiniame dešimtuke iš visų savivaldybių. Pernai Ukmergės rajone tokių įmonių skaičius išaugo vos 2 vnt. Jei ne pastarasis rodiklis, Ukmergės būtų užėmusi dar aukštesnę vietą pagal Verslo laisvės indeksą.
Pirma – Neringa
Pirmą vietą pagal verslo laisvės indeksą šalyje šiemet užėmė sostinę aplenkusi Neringos savivaldybė. Čia yra didžiausia mažų ir vidutinių įmonių koncentracija, o verslo aplinka, nepaisant sezoniškumo įtakos, vertinama labai gerai.
„Citadele“ banko inicijuotame tyrime savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 22 regioninės verslo asociacijos, visos 60 savivaldybių.
Po Neringos mažiausiai kliūčių smulkiam ir vidutiniam verslui yra Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse. Tuo tarpu daugiausiai barjerų patiria Rokiškio, Pasvalio ir Kupiškio rajonų verslininkai. Visos šalies mastu didžiausi sunkumai, slegiantys mažų ir vidutinių įmonių pečius, – mokesčių našta, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, biurokratinės verslo reguliavimo procedūros ir sąnaudų augimas.
Paskutinis – Kupiškis
Verslo kliūčių žemėlapyje kiekvienai savivaldybei suteiktas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis, su kuriomis susiduria vietos smulkusis ir vidutinis verslas.
Neringos verslo laisvės indeksas – 182 proc. Lietuvos vidurkio. Vilniaus – 143 proc. Kauno – 127 proc.
Savivaldybių, turinčių žemiausią verslo laisvės indeksą, apačioje atsidūrė Kupiškio rajonas (indeksas – 39 proc. Lietuvos vidurkio), Pasvalio rajonas (47 proc.), Rokiškio rajonas (48 proc.).
Blogiausią įvertinimą gavusių savivaldybių sąraše taip pat yra Kalvarija, Zarasų, Biržų rajonas, Visaginas.
Įžvelgia stagnaciją
Tyrimas parodė, kad verslininkų ir savivaldybių požiūris į verslo skatinimo efektyvumą iš esmės skiriasi: įmonių vadovai institucijų pastangas vertina kur kas kukliau, nei savo indėlį mato jos pačios.
Vos 16 proc. įmonių ir 9 proc. verslo asociacijų pripažino, jog per pastaruosius 2 metus pagerėjo verslo dokumentų išdavimo sąlygos viešojo sektoriaus institucijose. Tuo tarpu net 65 proc. savivaldybių administracijų įžvelgia pagerėjimą šioje srityje. Kad dokumentų išdavimo sąlygos pablogėjo, nurodė 24 proc. įmonių, 14 proc. verslo asociacijų, tačiau taip nemano nė vienos savivaldybės administracija.
Didžioji dalis verslo atstovų įžvelgia stagnaciją – 48 proc. įmonių ir 73 proc. verslo asociacijų mano, jog verslo reguliavimo procedūros per pastaruosius dvejus metus nei pablogėjo, nei pagerėjo.
Pasak Darbdavių konfederacijos vadovo D. Arlausko, šiuo metu savivaldybės nėra ekonomiškai suinteresuotos skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą.
„Jei vietos įmonių ekonominiai rodikliai lemtų ir savivaldybių pajamas, situacija pagerėtų iš esmės. Verslo aplinką pagerintų ir atskirų viešojo administravimo sričių – darbo biržos, profesinio orientavimo – funkcijų perdavimas savivaldybėms. Todėl būsimoji Vyriausybė, siekdama mažinti atskirtį tarp regionų, pirmiausia turėtų padidinti savivaldos ekonominį ir finansinį savarankiškumą“, – dėstė D. Arlauskas.
Kliūtys – skirtingos
Lietuvos įmonės ir regioninės verslo asociacijos išskyrė keturias svarbiausias smulkiam ir vidutiniam verslui kylančias kliūtis. Pirmoje vietoje atsidūrė mokesčių našta. Kiti didžiausi verslo barjerai – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, biurokratinės verslo reguliavimo procedūros, augančios verslo sąnaudos.
Verslo barjerų reikšmė Lietuvos regionuose skiriasi. Pavyzdžiui, mokesčių naštą kaip svarbiausią problemą išskyrė net 81 proc. Vilniaus regiono įmonių ir vos 38 proc. įmonių Šiaulių regione. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumu skundžiasi 54 proc. Marijampolės verslininkų ir tik 22 proc. įmonių Tauragės apskrityje. Dėl klientų trūkumo kenčia net 61 proc. Tauragės, 50 proc. Alytaus apskričių įmonių, tuo tarpu Vilniaus regione ši problema aktuali vos 9 proc. verslininkų.
UŽ inf.
Reklama: Terra logistics
