Ruduo – metas, kai mūsų soduose susikaupia krūvos žalienų. Ukmergiškio Nikolajaus Lazarevo ūkyje naudingu biohumusu jas paverčia Kalifornijos sliekai.
Biohumusas laikomas viena efektyviausių organinių trąšų – viena tona šio produkto prilygsta net dvidešimčiai tonų mėšlo. „Didelio kibiro biohumuso užtenka pagerinti dirvą pomidorams vidutinio dydžio šiltnamyje“, – paaiškina N. Lazarevas.
Įsigijęs keletą sklypų „Vaivorykštės“ sodų bendrijoje ir šioje beveik 20 arų teritorijoje apsigyvenęs, jis pasisodino daržovių, vaismedžių. Tačiau jų derliumi kasmet likdavo nusivylęs.
„Derlius būdavo menkas – daržovės užaugdavo mažesnės nei tikėdavausi pagal jų veislių aprašymus. Pasižiūri, pas kitus – morka ar pomidoras tos pačios veislės, o dvigubai didesni“, – pasakoja N. Lazarevas. Ir žmonos Linos pasodinti gėlynai skurdo.
Kadangi sodų bendrija, kurioje jis gyvena, buvo įkurta prieš gerą dvidešimtmetį, vyriškiui toks prastas derlius didelė staigmena nebuvo. Suprato, kad per tiek metų žemė gerokai nualinta buvo – juk kelių arų sklype net sėjomainos normaliai negali pritaikyti. Ji, pasak pašnekovo, „buvo tiesiog nebegyva“.
Ėmėsi žmogus visokių priemonių žemelei pagerinti – mėšlą savivartėm vežė, sodino sideratus ir sėjomainą taikė.
„Bet kokia čia sėjomaina – lysves tik kaitalioji, o daržovės vienos šalia kitų vis tiek auga“, – svarsto pašnekovas.
Mokėsi iš klaidų
Apie Kalifornijos sliekus ir jų gaminamą biohumusą vyriškis sužinojęs dar tuomet, kai Lietuvoje dar nė įsigyti jų nebuvo kur – niekas jų neaugino. Tačiau išbandyti, ar tikrai tas biohumusas toks vertingas, labai magėjo.
Eksperimentą pradėjo nusipirkęs žvejų parduotuvėje sliekų ir „apgyvendinęs“ juos komposto krūvoje. Sako, dabar jau nėra ir įsitikinęs, jog ten tikrai Kalifornijos sliekai buvę…
Tačiau pirmas blynas, kaip ir dažniausiai būna, prisvilo. „Nepagalvojau tuomet, kad pirmas sliekų priešas yra kurmis. Įsisukęs į mano komposto krūvą, visus iki vieno išrinko“, – šypsosi prisiminęs. Tačiau iš klaidų ir mokomasi.
Internetu užsisakęs ir iš Anglijos parsisiųsdinęs keletą kilogramų sliekų jau žinojo, kad nuo kurmių juos saugoti reikia. Mat dalis dėžių, kuriose gyvena, maitinasi, dauginasi ir biohumusą gamina sliekai, vadinamų ložėmis, stovi lauke. Kitos laikomos rūsyje, palaikant tam tikrą temperatūrą, drėgmę. Prieš žiemą sliekus suneša į šildomą patalpą.
Dugno nebetonuoja
Lauke pirmiausia ant žemės metalinį tinklą patiesia, o tik tuomet ant jo ložę stato. N. Lazarevo nuomone, betonuoti dugną, taip apsaugant sliekus nuo kurmių, nepatartina: „Drėkinant kompostą, kuriame veisiasi ir jį perdirba Kalifornijos sliekai, vanduo gali pradėti kauptis, bus per daug drėgmės, substratas užmirks ir sliekai žus.“
Be to, anot sliekų augintojo, gerai, kai nuo žemės į dėžę patenka natūralių žemėje esančių bakterijų – tuomet irimo procesas greičiau vyksta.
Iš pradžių biohumuso pasigamindavo tik savo reikmėms.
Tačiau sliekams dauginantis ir vis daugėjant dėžių su sliekais, N. Lazarevas viso biohumuso savo sklype nebeišnaudoja – atliekamą parduoda.
Šiuo metu augina Eisenia Fetida rūšies sliekus. Vyriškis teigia įsitikinęs, kad Kalifornijos sliekų auginimas ir biohumuso gamyba kaip alternatyvusis verslas pasiteisina, net didelės fermos neturint.
„Tikrai pats įsitikinau biohumuso nauda. Daržovių derlius didžiulis, jos sveikos, ligos nepuola. Pamiršau net, kaip šiltnamyje pomidorų miltligė ar kitos ligos atrodo“, – pasakoja pašnekovas.
Dirvoje išlieka ilgai
Jis sako, kad mūsų šalyje dar nedaug kas biohumusą naudoja. Tačiau teigia tikintis, kad pagaliau bus susiprasta, jog tai ideali priemonė nualintų dirvų gerinimui. Tuo labiau, kad humusas dirvoje, nepakeisdamas savo savybių, net ketverius metus išsilaiko. Tas, kurio vienais metais augalai neišnaudoja, kitiems metams lieka.
Biohumusas gaunamas, raudoniesiems Kalifornijos sliekams mintant įvairiomis organinėmis medžiagomis. Sliekai jas paprasčiausiai perdirba, suvirškina, o pašalina iš savęs jau dirvos gerinimui tinkančią ekologišką medžiagą.
Vienas apie 1 gramą sveriantis sliekas per dieną suėda tiek pat, kiek ir sveria. Atrodytų, nedaug. Tačiau kai tų sliekų ložėje net šimtai tūkstančių, biohumuso – t. y. sliekų išmatų – daugėja greitai.
N. Lazarevas pasakoja, kad iš anksto turi pasiruošęs komposto, kuriuo ir maitina savo augintinius.
Tokį sliekų pašarui skirtą kompostą gamina iš įvairiausių buityje susidarančių organinių atliekų – daržo piktžolių, stabarų, lapų, daugelio maisto atliekų. Pagrindinė taisyklė, gaminant kompostą, – laikytis sausų ir šlapių medžiagų santykio. Sausų turi būti dvigubai daugiau.
Nupjautos vejos žolės tai ir savo teritorijoje per visą vasarą kalnai randasi, ir kaimynai su maišais žolės į jo pusę vis traukia…
„Jiems iki mano namų kur kas arčiau nei iki konteinerių nunešti. Gaila, bet dauguma žmonių tokias vertingas medžiagas laiko nereikalingomis atliekomis“, – sako pašnekovas.
Į kompostą deda ir mėšlo. Teigiama, kad avių bei arklių mėšlas – idealus produktas sliekams šerti ir humusui gaminti. Karvių mėšlą patartina maišyti bent jau lygiomis dalimis.
Pasakoja, tik bulvių lupenų, citrusinių vaisių žievelių bei mėsos ir žuvies atliekų nededantis į kompostą – šie produktai biohumuso gamybai netinka.
Maisto racionas – pastovus
Geriausiai Kalifornijos sliekai jaučiasi, kai substrato temperatūra yra 20–24 laipsniai šilumos. Pasak sliekų augintojo, esant 20 laipsnių, sliekai daugiau maitinasi ir gamina biohumusą, o kai 24 laipsniai, aktyvesnis jų dauginimosi procesas. Taigi, reguliuojant temperatūrą, galima pasiekti norimų rezultatų.
Kai temperatūra nukrenta iki 10 laipsnių, sliekai liaujasi maitintis, o tuo pačiu ir gaminti biohumusą. Tuo tarpu kritinė riba pasiekiama, kai žemės temperatūra būna 5 laipsniai aukščiau nulio.
Taip pat, anot N. Lazarevo, auginant Kalifornijos sliekus, didelė klaida yra kardinalus maisto raciono pakeitimas. Sliekų vystymosi, dauginimosi procesas nuo to sutrinka.
Pavasarį reikia nepamiršti sliekų „pažadinti“– dėžėse dirvą supurenti, oro įleisti. Kad sliekams apetitas didesnis atsirastų, veistis greičiau pradėtų. Jei sąlygos atitinka sliekų „reikalavimus“, per tris mėnesius jų padvigubėja, nes Kalifornijos sliekų dauginimosi ciklas – 3 mėnesiai.
