Rajono ūkininkai kenčia nuo vilkų. Suaktyvėjusiems plėšrūnams, pjaunantiems gyvulius, nei tvoros, nei šunys – ne kliūtis. Jų aukų pastaruoju metu itin daug.
Praėjusį penktadienį galima vadinti vienu kruviniausių rajone. Vilkai tąsyk puotavo ne vieno ūkininko sodyboje.
Vidiškių seniūnijos Pakalnės viensėdyje po nakties rastos 9 papjautos avys. Dar 6 buvo sužeistos, iš jų 3 reikėjo papjauti, likusios sveiksta.
Avys galėjo laisvai judėti – tvartas ir ganykla aptverti metro aukščio tinkline tvora. Tačiau nei ji, nei aptvare pririštas šuo neapsaugojo avių nuo plėšrūnų, teigė savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistė Neringa Adomavičienė.
Tą patį rytą Pivonijos seniūnijoje Daugėliškio kaime rasta papjauta telyčia ir Deltuvos seniūnijos Kurmėlių kaime – ožys.
Rajono ūkininkų prašymų atlyginti nuostolius dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriuje pradėjo daugėti dar vasarą. N. Adomavičienė pasakojo, jog pranešimai apie įvykius registruojami nuo liepos pabaigos. Pirmasis atvejis – liepos 19 dieną: Žemaitkiemio seniūnijoje Balandžių kaime vilkai papjovė 4 avis.
Prašymų taip pat sulaukta iš Lyduokių seniūnijos Inkilų kaime, Siesikų seniūnijos Kačėniškių kaime ir Benediktavos viensėdyje, kitose vietovėse gyvenančių ūkininkų. Ne vienas atvejis registruotas Želvos seniūnijoje: Pašiaudinės, Daubariškių, Tolučių, Uždžionių kaimuose.
Vilkai pjauna ne vien avis, tarp jų aukų – ir ožkos, galvijai. Kai kuriems gyvūnams pavyko pasprukti nuo plėšrūnų, tačiau jie buvo sužeisti.
Specialistė iš pastarųjų įvykių taip pat minėjo prašymus dėl Pivonijos seniūnijoje papjautų buliukų: rugsėjo 22 dieną – Laičiuose, 25 dieną – Petrašiūnų kaime. Vidiškių seniūnijoje, Šventupėje, neseniai papjautos 2 ožkos.
Grobio dažniausiai tykoma naktį. „Tačiau nebūtinai šiuo paros metu. Vilkai įsidrąsinę, būna – užpuola ir paryčiais. Visiškai netoli namų, kur stovi automobiliai, pririšti šunys“, – pasakojo ji. Aktyvesni šie plėšrūnai, teigiama, būna vasaros pabaigoje ir rudenį.
Aukų tyko ne vien dėl to, jog yra alkani: „Dabar atsivedę jauniklių, jie jau paaugę, todėl moko jauniklius medžioti.“
Radę sudraskytą gyvūną, kuris turi būti registruotas Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje, savininkai nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai. Rašomas prašymas dėl vilkų padarytos žalos įvertinimo ir atlyginimo. Arba, pasak N. Adomavičienės, galima kreiptis tiesiogiai į savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių tel. (8 340) 60352.
„Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija dažniausiai tą pačią dieną vyksta į įvykio vietą. Nuvykę apžiūrime gaišenas, ieškom vilkų pėdsakų, fotografuojame, surašome apžiūros aktą. Apžiūra trunka iki valandos, o tada komisijos posėdžiuose nagrinėjamas prašymas bei įvertinama padaryta žala“, – pasakojo ji.
„Žalos dydis skiriasi. Ji nustatoma pagal kiekvieno gyvūno rūšį, svorį bei skaičiuojama vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų sąrašu“, – pridūrė specialistė.
Pašnekovės teigimu, galutiniai ūkininkų patirti nuostoliai dar nėra suskaičiuoti. Viskas, anot jos, bus apmokėta iki gruodžio 31 dienos.
Ūkininkai viliasi, jog apsiginti nuo plėšrūnų ir apsaugoti savo turtą padėtų medžiotojai. Lietuvoje vilkus leidžiama medžioti nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d. Tačiau jų medžioklė nutraukiama anksčiau, jeigu išnaudojamas nustatytas sumedžiojimo limitas.
Per 2016–2017 m. medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti 60 vilkų. Toks aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintas skaičius nustatytas, atsižvelgus į vilkų apskaitos duomenis, mokslininkų rekomendacijas, suinteresuotų organizacijų ir institucijų nuomones.
Nustatytas bendras 60 vilkų limitas buvo paskirstytas šalies savivaldybėms pagal vilkų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams.
Nustatant limitą, remtasi pernykštės vilkų apskaitos rezultatais, nes dėl nepalankių oro sąlygų šiemet tokia apskaita nebuvo atlikta. 2015 m. apskaita parodė, kad šalyje gyvena ne mažiau kaip 292 vilkai. Ja remiantis, per 2015–2016 m. medžioklės sezoną buvo leista sumedžioti 60 vilkų. Toks pat limitas nustatytas ir dabar.
Tuo metu ir patys ūkinių gyvūnų šeimininkai raginami skirti daugiau dėmesio jų apsaugai, nakčiai suginti į tvartus, aptvarus.
Beje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vilkas Lietuvoje yra saugoma rūšis.
Siekiant išvengti situacijos, kai dėl to, jog nėra sniego, negalima atlikti vilkų apskaitos, Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai Aplinkos ministerijos užsakymu iki gruodžio 31 d. turi pasiūlyti vilkų populiacijos apskaitos metodiką. Ji leistų suskaičiuoti vilkus nepriklausomai nuo gamtos sąlygų ir nesant sniego.
